Trumpai pailsinę kojas, saulėtą ir šiltą dieną tęsiame pasivaikščiojimą Kemeriuose, įsikūrusiuose kaimynystėje nacionalinio parko netoliese Jūrmalos. Praėjusį sykį dairėmės ką tik baigtame tvarkyti parke, žvelgėme į Kaugurius iš senojo vandentiekio bokšto, o šįsyk pasidomėsime gydomaisiais miestelio šaltiniais ir parko prieigomis. Kemerių nacionalinis parkas taip pat išsiskiria tuo, kad esant dolomito giliesiems sluoksniams ir didelei pelkei, čia susidarė sieringas vanduo. Jau XVIII amžiuje čia kūrėsi Kemerių kurortas, kurio sieros vandens šaltinius ir purvo vonių gydomąsias savybes išmėginti pacientai atvykdavo iš visos Europos. Kurortas greitai populiarėjo ir XVIII amžiaus pabaigoje kurortiniame mieste buvo pastatyta virš šimto pastatų. 1912 m. buvo atidaryta tiesioginė geležinkelio linija nuo Kemerių iki carinės imperijos sostinės. Berods, iki leidžiantis pasivaikščiojimui po šiandienius Kemerius, būtų prasminga darsyk pasidairyti įdomioje jų istorijoje.
Istoriškai iki XVIII amžiaus pabaigos Ķemerių teritorija buvo Kuržemės ir Žiemgalos kunigaikštystės bei Vidžemės gubernijos dalis, šiandien Pasienio gatvė eina kadaise buvusios sienos riba. Liaudies medicinoje naudotus sieringus Ķemerių šaltinius gydytojai žinojo jau XVIII amžiaus antroje pusėje ir XIX amžiaus pradžioje, kai čia gydytis keliaudavo sergantys Kuržemės aukštuomenės atstovai. Juos priimdavo eiguliai, kurių namuose atvykėliai galėdavo apsistoti ir pasimėgauti maudynėmis iš pelkės šaltinių atneštuose gydomuosiuose vandenyse. Vienas eigulys buvo vardu Kemersas, tad jo vardu buvo pavadinta pelkė, o vėliau ir kurortas. Pirmą kartą Ķemerių mineralinių vandenų cheminė analizė buvo atlikta 1801 m. Peterburge, vėliau juos ištyrė Davidas Hieronimas Grindelis ir paskelbė laikraštyje „Rigasche Stadtblätter”. 1825 metais Clive dvaro girininkas Carlas von Feichtneris atidarė pirmąjį viešbutį Formikahivoje. 1826 metais šalia jo atidaryta pirmoji maudykla, į kurią iš šaltinių statinėse buvo vežamas sieringas vanduo vonioms. Abu pastatai sudegė per gaisrus.
Viešbutis Kemeriuose carinės imperijos laikmečiu.
Baltijos šalių generalgubernatorius grafas Karlas Magnusas fon der Palenas su Ķemerių mineraliniais vandenimis 1833—1835 m. 2008 metais išsigydė pats ir, įsitikinęs jų naudingu poveikiu, kreipėsi į Rusijos imperijos imperatorių Nikolajų I, prašydamas paramos steigiant kurortą. 1836 m. imperatorius taip pat skyrė 700 ha valstybinės žemės Kemerių gydyklų miesteliui, kuris iš dalies priklausė Vidžemės, iš dalies Kuržemės gubernijoms. Sveikatingumo vandenims įvertinti buvo įkurta speciali komisija prie generalgubernatoriaus. Rusijos imperijos vyriausybė taip pat skyrė 100.000 rublių pastatų statybai ir kelio nuo Ķemerių iki Slokos-Tukumo plento klojimui. Pirmoji nacionalinė sveikatingumo įstaiga buvo atidaryta 1838-ais. Šie metai laikomi kurorto įkūrimo metais. Kemeriai (Kemmern) iš pat pradžių buvo suformuoti kaip balneologinis kurortas, kurio plėtra ir toliau rūpinosi valstybė. Pirmieji Ķemerių kurorto gydytojai buvo Gotfridas H. von Magnusas (1840-1844), Georgas Reinholdas Guido Girgensonas (1844-1855), Ernestas Merkelis (1855-1863), Robertas Ferdinandas Kofskis (1864-1877). Kemerių kurorto ir želdynų parko projektavimo nemokamai ėmėsi Rygos kraštovaizdžio sodininkas Karlis Heinrichas Vagneris.
Gydykla Kemeriuose carinės imperijos laikmečiu.
Guido Girgensonas, kurorto gydytojas, 1844 m. Kemeriuose įrengė purvo vonias ir pradėjo gydymą purvu. 1878 m. agrochemikas Georgas Thomsas atliko pirmąją dumblo analizę. 1892 m. inžinierius ir profesorius Karlas Lovis įrengė naujus sieros vandens ir purvo vonių pastatus, kuriuose vietoj buvusių rankinių siurblių buvo įrengtas mechaninis vandens tiekimas į vonias. Nuo 1877 m., atidarius geležinkelio liniją Ryga–Tukumsas, buvo pradėtas tiesioginis eismas Rygon. Rusijos imperijoje kurortas buvo labai populiarus – 1912 metais atidaryta tiesioginė geležinkelio jungtis tarp Kemerių ir Maskvos, kuri veikė iki 1920-ų. 1912 metų birželio 3 dieną eismui į pajūrį atidaryta 8 km ilgio elektrinio tramvajaus linija. Ši linija prisidėjo prie Jaunkemerių vasarnamių rajono plėtros. Per karą 1915 m. vagonai buvo nugabenti į Rusiją. Eismas senaisiais tramvajaus bėgiais buvo atkurtas praėjusio amžiaus 2-ame dešimtmety, kai keleivinius vagonus jau traukė lokomotyvas. Bėgiai buvo išardyti 1933 m., kai tramvajaus liniją pakeitė autobusų eismas naujai nutiestą greitkeliu. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Ķemerių kurorte gydytų pacientų skaičius siekė net 8300 žmonių per metus.
Kavos paviljonas Kemeriuose carinės imperijos laikais.
Jau 1915 m., po Slokos mūšio, fronto linija prie Ķemerių stabilizavosi ir keletą metų ėjo per Ķemerių pylimą bei Maztirelį, čia kelis kartus vyko aktyvūs karo veiksmai, sunaikinę daugumą kurorto pastatų. 1919 m. Kemeriuose vyko latvių šaulių ir bermontininkų mūšiai. Tačiau po Pirmojo pasaulinio karo kurorto gyvenimas sparčiai atsigavo. Panašiai kaip Sigulda ir Ogrė, Ķemeriai buvo mėgstama Rygos gyventojų poilsio vieta. 1922 metais Kemeriams buvo suteiktos miesto statusas, o 1928 metais – miesto teisės. Kurortui sparčiau vystytis padėjo savivaldybės įkūrimas. 1922 metais pastatyta nauja geležinkelio stotis (architektas Arturas Miodlingeris), 1924 metais pastatytas gydymo įstaigos pastatas su pirties skyriumi (architektas Ernestas Štalbergas), 1929 metais – vandens bokštas su apžvalgos aikštele ir paviljono rotonda Meilės saloje (architektas Fridrihas Skujinšas). 1932 m. buvo baigtas tiesti naujas greitkelis, sujungęs Ķemerius su Jaunķemeriais. 1933 m. miške šalia kelio į Jaunķemerius buvo atidarytas sporto ir poilsio kompleksas, kuris vėliau buvo paverstas puikiu restoranu „Jautrais ods“ (architektas Fridrihas Skujinšas). 1934 m. buvo pastatyta Ķemerių pradžios mokykla (architektas Karlis Cinatas). 1936 metais prezidentas Karlis Ulmanis iškilmingai atidarė vieną prestižiškiausių to meto Latvijos pastatų – viešbutį „Ķemeri“ su 100 patogių kambarių ir prabangia sale (architektas Eižensas Laube). 1937 metų vasarą, siekiant patraukti užsieniečių dėmesį į kurortą, viešbutyje vyko šachmatų varžybos – I-asis Kemerų tarptautinis šachmatų turnyras.
Carinės imperijos laikmečiu Kemeriuose dominavo mediniai pastatai.
Kemerių baseinas
Pirmoji valstybinė plaukimo įstaiga Ķemeriuose (vok. Bad Kemmern) atidaryta 1838 metais. 1924 m. pagal architekto Ernesto Stalbergo projektą iškilo katilinė ir gydymo įstaigos korpusas su sieringu vandeniu, angliarūgštės dujomis ir purvu, pastatytas pirties procedūrų pastatas. Maudymuisi buvo naudojamas sieros šaltinis maudyklos kieme. Kompleksas buvo vienas moderniausių Europoje. 1929 m. prie sanatorijos buvo pastatytas originalios konstrukcijos vandens bokštas su apžvalgos aikštele viršuje. 2019 metų rugpjūtį pradėtų vandens bokšto rekonstrukcijos darbų tikslas – atkurti apžvalgos aikštelę ir sukurti turizmo informacijos centrą. Sovietiniais laikais čia buvo įkurta kurorto poliklinika, kuri buvo visų sanatorijų konsultacinis centras.
„Ķemeri” viešbutis ir sanatorija „Latvija”
1936-ais prezidentas Karlis Ulmanis iškilmingai atidarė vieną prestižiškiausių to meto Latvijos pastatų – viešbutį „Ķemeri“ su 100 patogių kambarių ir prabangia sale. Pastatas, suprojektuotas architekto Eugenijaus Laubės, pastatytas valstybės lėšomis. „Ķemeri“ viešbutis yra vienas ryškiausių neoeklektikos pavyzdžių Latvijos architektūroje. Po Antrojo pasaulinio karo pastate veikė 300 lovų sanatorija, kurioje buvo gydomi nervų sistemos, sąnarių, kaulų ir raumenų bei ginekologinėmis ligomis sergantys pacientai iš SSRS respublikų, teikiant platų SPA ir medicinos paslaugų spektrą.
Sanatorija „Latvija“ pradėta statyti 1975 metais ir truko 10 metų. Dviejuose vienuolikos aukštų sanatorijos pastatuose vienu metu galėjo apsigyventi iki 1200 kurorto svečių, iš viso kasmet priimama iki 140 tūkstančių. Sanatorijos specializacija buvo raumenų ir kaulų sistemos bei širdies ir kraujagyslių ligų gydymas. Po Latvijos nepriklausomybės atkūrimo sanatorija buvo pavadinta „Livu“, tačiau dėl svečių trūkumo uždaryta ir privatizuota, o 2015 metais nugriauti abu sanatorijos pastatai.
Prenumeratorius kviečiu pasižvalgyti Kemerių dabartyje, o kitus raginu rasti porą eurų pažinimo malonumui.
