AIDAI

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Patarsiu jums nuoširdžiai ir visiškai nemokamai: jei dar nesate lankęsi Romoje, šiukštu nevažiuokit į „amžinąjį miestą“ prieš Velykas ar jų metu. Italijos sostinėn tuo laiku suplūsta milžiniška minia turistų, atkakliai šturmuojančių istorinius objektus, ir pirmiausia – sakraliosios architektūros paveldą. Ketindami pakliūti į Vatikano muziejų ar šv. Petro baziliką, stovėsite didžiulėse eilėse, kurios dar užsitęsia ir dėl saugumo patikros, tad geriau jokių rankinių ar kuprinių nesineškite – taip būsite greičiau įleisti. Beje, Vatikano muziejun galite pakliūti greičiau, jei plačiau atversite piniginę pirmaeiliam/prioritetiniam bilietui. Stebina atvykėlių minios įvairovė, nes išvysi daug aziejietiškų bruožų piliečių, netrūksta ir apsimuturiavusių galvas moteriškių, atvykėlių iš arabų šalių, pietryčių Azijos ir t.t.

Trumpai tariant – prieš svarbiausias religines šventes Romon suplūsta turistai iš viso pasaulio, nors uoliai klausinėjančius, iš kur atsibeldėme, muziejininkus ir stebindavo mūsiškis atsakymas – „iš Lietuvos“: o kuriam pasaulio krašte ta jūsų „Lietuva“ yra?.. Ką jau ten italai ar maltiečiai, jei dažnam europiečiui Lietuva nei įdomi, nei žinoma, tad ir kurti reklamas apie „valkatėlių ir chuliganėlių Vilnių“ vargu ar prasminga, nebent riebūs pinigėliai maga. Beje, jei jau lyginti Vilnių ir Romą, tai mūsiškė sostinė svečiams gerokai draugiškesnė kainomis ir sąžiningumu, nes romiečiai bevelija maloniai pasikviesti į restoraną, o po to mikliai rokiruoja kainoraščius taip, kad jūsų vakarienė pabrangsta nuo keliasdešimties iki kelių šimtų eurų. Apie tokius „manevrus“ buvome girdėję iš Romoje gyvenančių ukrainietės bei lietuvės, tad nepasimovėm.

Visgi apsišarvuosim kantrybe, ir gausiame turistų būryje lauksime patekimo į žinomiausią katalikų šventovę – šv. Petro baziliką, iš kurios balkono popiežius ir skelbia svarbiausias tikintiesiems žinias. Tiesa, dar esame laikmety, kai kiekvienas išmanusis nefotografuoja pakankamai kokybiškai, o mūsų fotoaparatu darytos nuotraukos jau atrodo gerokai kukliai, lyginant su dabarties galimybėmis. Visgi, manau, kad įvertinsite mūsų pastangas perteikti bazilikoje vyravusią priešvelykinę atmosferą ir gausią bazilikos puošybą. Kelionę pradėsime istorine apžvalga, vis pasidairydami, ar jau artėja išvajotasis įėjimas šventovėn.

Šv. Petro bazilika Vatikane pradėta statyti popiežiaus Julijaus II 1506 m., ir baigta 1615 m. vadovaujant popiežiui Pauliui V. Ji suprojektuota kaip trijų eilių lotyniškas kryžius su kupolu, tiesiai virš didžiojo altoriaus, dengiančiu šventovę. Šv. Petro bazilika yra vienas žinomiausių Renesanso architektūros kūrinių, pasižymintis daugybe žymių baroko elementų. Ji dažnai laikomas didžiausiu savo amžiaus pastatu. Pastatas – popiežių bažnyčia – yra pagrindinė piligrimystės vieta. Bazilika ir greta esanti Šv. Petro aikštė dažnai sutraukia dešimtis tūkstančių katalikų minias, yra naudojama daugybei liturgijų, kurioms ištisus metus vadovauja popiežius. Kartu su Šv. Jono Laterano bazilika (San Giovanni in Laterano), Santa Maria Maggiore bazilika ir Šv. Pauliaus bazilika (visos trys yra Romoje), Šv. Petro bazilika yra viena iš tik keturių bažnyčių, turinčių didžiosios bazilikos laipsnį. Iki 1989 m. Šv. Petro bazilika buvo didžiausia krikščioniška šventovė. Tais metais ją dydžiu pranoko naujai pastatyta bazilika Jamusukro mieste, Dramblio Kaulo Krante.

Po Romos kolapso 1527 metais Paulius III (1534–1549 m.) patikėjo šį darbą Antonijui da Sangalui jaunesniajam, kuris grįžo prie Bramantės plano ir pastatė skiriamąją sieną tarp naujosios bazilikos teritorijos ir rytinės senosios bazilikos dalies, kuri vis dar buvo naudojama. Po Sangalo mirties (1546 m.) Paulius III paskyrė pagyvenusį Mikelandželą vyriausiuoju architektu, šias apreigas jis ėjo vadovaujant Juliui III ir Pijui IV. Mikelandželui mirus 1564 metais, didžiojo kupolo struktūra buvo praktiškai suformuota. Darbų ėmėsi Piras Ligoris ir Džakomas da Vignola. Grigalius XIII (1572–1585) paskyrė Džakomą della Portą atsakingu už darbus. Kupolas, modifikuotas pagal Mikelandželo projektą, galiausiai buvo užbaigtas Siksto V (1585–1590) reikalavimu, o Grigalius XIV (1590–1591) įsakė virš jo pastatyti žibintą. Klemensas VIII (1592–1605) paliepė nugriauti senosios šventovės apsidę ir pastatyti naują didįjį altorių virš Kaliksto II altoriaus.

Paulius V (1605–1621) priėmė Karlo Maderno planą, suteikdamas bazilikai lotyniško kryžiaus formą, pratęsdamas navą į rytus, taip užbaigdamas 187 metrų ilgio pagrindinę struktūrą. Madernas taip pat užbaigė Šv. Petro fasadą. Nors Madernas paliko kampanilių projektus, buvo pastatytas tik vienas, ir kitokio dizaino, kurį 1637 m. įgyvendino Džianas Lorenzas Berninis. Aleksandro VII (1655–1667) parėdymu Berninis suprojektavo elipsinę aikštę, kurioje išskiria kolonados, tarnaujančios priėjimais prie bazilikos. Bernini įrengė iškilias nišas keturioms svarbioms šventoms relikvijoms, saugomoms (arba kadaise buvusioms) bazilikoje: Veronikos šydui, šventojo kryžiaus daliai, Šventojo Lanco gabalėliui ir Šv. apaštalo Andriejaus kaukolei. Berninis šias relikvijas patalpino atramose, į kurias remiasi kupolas. Kiekvieną atramą puošia Kararos marmuro bareljefas, iliustruojantis viduje esančią relikviją, ir dvi senovinės kolonos, dekoruotos vynmedžių lapais, kurios kadaise buvo senosios bazilikos dalis.

Be šių keturių ankstyvosios bažnyčios relikvijų, bazilikoje ir apačioje esančiuose grotuose saugomi daugybės šventųjų ir popiežių kūnai ar relikvijos. Popiežiaus kapuose palaidota apie 90 popiežių, tarp jų ir pirmasis popiežius – šv. apaštalas Petras, pačioje bažnyčioje palaidoti popiežiai yra Šv. Leonas I, Šv. Grigalius Didysis, Urbanas VIII, Šv. Pijus X, Šv. Jonas XXIII ir Šv. Jonas Paulius II. Pagrindinių šventųjų relikvijos yra šventojo evangelisto Luko, šventojo apaštalo Simono, šventojo apaštalo Judo, šv. Grigaliaus Nazianziečio ir šventojo Jono Chrizostomo relikvijos. Bazilikos interjere gausu renesanso ir baroko meno šedevrų, tarp kurių žinomiausi yra Mikelandželo Pieta, Berninio baldakimas virš pagrindinio altoriaus, Šv. Longino statula perėjoje, Urbano VIII kapas, bei apsidėje stovintis bronzinis Šv. Petro sostas.

Vidun žengti kviečiu prenumeratorius, o kitus raginu rasti porą eurų pažinimo malonumui.

Norite matyti visą turinį?
Prenumerata 1 eur / mėn.

Išėję, dar sykį pasidairom šv. Petro aikštėje, kuri intensyviai ruošiama šv. Velykoms.

Netrukus čia susės katalikų bažnyčios hierarchai.

Prenumeratorius netrukus pakviesiu pasidairyti Romos šv. Petro bazilikoje vaizdo įrašų pagalba, o šįkart mums talkino AIDŲ fotoarchyvas.

Patiko publikacija? Skirkite vienkartinę paramą! Dėkojam!

Parašykite komentarą

Scroll to Top

SUSISIEKITE