Pėdindami iš smako urvų Vavelio kalvos papėdėje nusidriekusia ramia Bernardinų (Bernardynska) gatvele, aptikome senovinį šulinį ir bernardinų bažnyčią bei vienuolyną liudijančią lentelę, tad netrukome prieiti ir pačią šventovę. Fasade įkurdinusi gerą dešimtį statulų ir dar vieną pasistačiusi greta, bažnyčia maloniai kvietė apsilankyti, nes šventovės Lenkijoje, skirtingai nuo Lietuvos, dažniausiai yra atvertos kiaurą dieną. Krokuvoje bemaž pusantro šimto bažnyčių ir koplyčių, tad bandykime pirma pasidomėti bernardinų šventovės istorija. Bernardinų vienuolyno įkūrimas siejamas su viešnage Krokuvoje šv. Jano Kapistrano – pamokslininko, atvykusio 1453 metais karaliaus Kazimiero IV Jogailos ir Krokuvos vyskupo kardinolo Zbignevo Olešnickio kvietimu. Janas Kapistranas atstovavo Šv.Pranciškaus Asyžiečio ordino stebėtojų valdybą. Lenkijoje reformuota Mažesniųjų brolių ordino šaka buvo vadinama bernardinais. Kardinolas Zbignevas Olešnickis iš savo brolio, Sandomiero vaivados Jano, įsigijo turtą Stradome ir pasiūlė jį vienuoliams. Po Olešnickio mirties naujosios bažnyčios statybai vadovavo Janas Dlugošas, o fundatorius buvo Sandomiero kaštelionas Janas Hinča iš Rogovo.
1645–1647 m. gotikinis bažnyčios pastatas buvo visiškai perstatytas, o per Švedijos antpuolį – visiškai sugriautas. Dabartinė ankstyvojo baroko šventovė pastatyta 1659–1680 m. Tai trijų navų, bazilikinio stiliaus pastatas su transeptu ir bažnyčios stoge įkomponuotu kupolu. Įvertinta, kad Vavelio pilies pabūklų ugnis gali sugadinti bažnyčios kupolo konstrukciją, jei jis gerokai iškiltų virš šventovės stogo. Naujasis pastatas pastatytas pagal architekto Krzyštofo Mieroševskio projektą. Bernardinų pastatai kadaise buvo greta bažnyčios kapinių, apjuostų siena, į jas iš gatvės pusės veda vartai. Stradomska buvo barokinis pastatas su trimis portalais, kurių vidurinis aukštesnis ir puošnesnis už kitus. Vartus vainikavo septynios šventųjų statulos, kurių centre – Nekaltojo Prasidėjimo Dievo Motinos statula. Pastatas pastatytas 1767 m. XIX amžiaus pradžioje Bernardinų bažnyčios teritorijoje pradėti griovimo darbai. Nugriautas vienas vienuolyno koridorius, virtuvė, sartorija (siuvykla), vestibiulis (drabužių ir apatinių drabužių kambarys) ir ūkiniai pastatai dideliame kieme. Tuo metu senosios kapinės su dalimi tvoros buvo likviduotos. Po 1830 metų nustojo egzistuoti ir vartai bei tiesiai prie jų besiribojančios sienos fragmentai. Vienintelis nugriauto pastato atminimas dabar yra Dievo Motinos statula, stovinti ant kolonos aikštės viduryje – buvusiose kapinėse – Stradomska ir Bernardynska gatvių kampe, Vavelio pilies papėdėje.
1883 m. mūrininkas Alfredas Zajončkovskis atliko vienuolyno pastato išplėtimo darbus. 1907 m. pagal Jano Saso-Zubrzyckio projektą buvo įrengti valgykla, biblioteka, vartai ir įėjimo į vienuolyną vartai iš Bernadynska gatvės. Šventovė yra trijų navų bazilika su transeptu. Presbiterija kiek siauresnė už pagrindinę navą, fasadas dvibokštis, kupolas dengtas stogeliu. Bažnyčios prieangyje yra Stanislovo ir Zofijos Lugovskių vėlyvojo renesanso antkapiai. Pagrindinės navos ir presbiterijos skliautas dengtas įdomiomis tinkuotomis dekoracijomis. Šalia presbiterijos yra dvi koplyčios. Šventojo Šimono iš Lipnicos koplyčia yra dešiniojo transepto šoninė koplyčia. Čia yra 1662 m. statytas mauzoliejus. Altoriuje – Šventojo Simono išpažintis su statula. Koplyčios langą puošia vitražas su Simono gyvenimo scenomis, sukurtas Jozefo Mehoferio ir pagamintas Krokuvos vitražo studijoje „Bracia Paczka“. Onos koplyčia yra kairiojo transepto šoninė koplyčia. Joje yra XVIII amžiaus antrosios pusės vėlyvojo baroko altorius su šventosios skulptūra. Ant koplyčios sienos kabo barokinis paveikslas „Mirties šokis“ (XVII a. IV ketv.)
Be to, giliai bažnyčios viduje, prie zakristijos, yra nedidelė Sokalės Dievo Motinos koplytėlė, kurioje yra paveikslo, išlikusio šioje vietoje 1951–2001 m., jį evakuojant iš sovietų okupuotų teritorijų, kopija. Pagrindinis altorius ir keturi prie jo prijungti šoniniai altoriai yra vėlyvojo baroko medžio drožybos pavyzdžiai, pagaminti 1758–1766 m. Altorius puošiantys paveikslai yra Francišeko Lekšyckio – vietinio bernardinų vienuolyno vienuolio, kuris savo kompozicijas modeliavo pagal Rubenso ir van Dyckų graviūras, eskizus ir paveikslus. Velykų laikotarpiu Viešpaties kape monstrancijos su šeimininku fonas yra Golgota – Tadeušo Popielio paveikslas, nutapytas 1911 m. ir po Antrojo pasaulinio karo atvežtas į Krokuvą iš Lvivo Bernardinų bažnyčios.
Kviečiu prenumeratorius pasigrožėti bažnyčios interjeru, o kitus raginu rasti porą eurų savišvietai ir pažinimo malonumui.
