Perskaityti Niujorką: nenuoseklus ir fragmentiškas bandymas interpretuoti miesto ženklų kalbą
Tikrai įprasta žvelgti į miestą kaip žmonių, įvykių, pastatų mišinį, kuriame kuriasi ir pulsuoja miesto kultūra. Šį kartą vienas mano pasivaikščiojimas po Niujorką turėjo kitą tikslą – pamatyti miestą per tų simbolių, kurių dažnai nepastebime, kalbą. Ką jie mums sako apie miestą, ką jie byloja? Kartais nepastebimi, bet esantys. Kartais padėti ne vietoje, o kiti – stovintys vienoje vietoje dešimtmečiais. Kas jie tokie – tie miesto ženklai?
Gatvių ženklai ir pavadinimai. Ar dažnai susimąstome, ką reiškia gatvės, kuria einame, pavadinimas, kodėl būtent ji taip pavadinta. Kodėl 5-oji aveniu yra prabangos prekių simbolis? Ar čia koks numerologijos triukas, ar tiesiog urbanistinės klasterizacijos padarinys? Vis tik, numerologija mažai kuo čia dėta, nes 5-oji aveniu, esanti Manhatano širdyje, nuo pat jos formavimo pradžios buvo skirta išskirtiniam statusui. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, kai Manhatanas išsiplėtė ir industrializavosi, 5-oji aveniu tapo madingų gyvenamųjų rajonų centru. Čia gyveno daugybė miesto elitinių šeimų, kurios statė prabangias rezidencijas ir, be abejo, norėjo gerai apsipirkti. Tai reiškia, kad tiesiog pinigai traukė pinigus. 5-oji aveniu yra puikus pavyzdys, kaip miesto planavimas, infrastruktūros plėtra ir strateginės investicijos gali formuoti miesto erdvių tapatybę.
Štai į mano dėmesio objektyvą patenka ir išdidžiai raudonas gaisro gesinimo čiaupas. Pažvelgi į ji atidžiau ir supranti, kad tame jo raudonume ir detalių susijungimuose iš tiesų slypi didelė galia – tapti nepamainomu pagalbininku gaisro atveju. Šis nebylus gaisro čiaupas žino savo vertę, nors palyginti su šalia savo ūgiu besipuikuojančiu dangoraižiu jis ir galėtų būti kuklesnis, bet raudonasis gaisro čiaupas žino, kad kiekvienam savas šlovės metas.
Gal skulptūros mieste būtų dar labiau pastebimi simboliai, jei ne tas žmonių bruzdesys ir skubėjimas. Todėl štai stovi rimtas stabilus vyrukas, prie lūpų pirštą pridėjęs. Matyt, prašo patylėti, o gal – stabtelti? Tikriausiai šiame triukšmingame mieste jis niekada nėra sulaukęs to, ko prašo.
Sakoma, Niujorke ne tik ant žemės, bet ir po ja tūno visas gyvenimas. Gal todėl tokie įmantrūs čia šulinių dangčiai. Jų raštai, dažnai nepastebimi skubančių pėsčiųjų, atspindi meistriškumą, kuris slypi net pačiuose kasdieniškiausiuose gyvenimo aspektuose. Iš tiesų, šie šulinio dangčiai gali būti suvokiami kaip metafora pačiai Niujorko sielai. Jie atskleidžia tiek matomą, tiek nematomą miesto realybę, kurioje slypi gili ir turtinga istorija, skirtingų bendruomenių, etno-kultūrų susijungimas bei nuolatinis miesto augimas.
Žvelgiant į Niujorko miestą per ženklus atsiveria miestas, turtingas pasakojimų ir reikšmių. Miestas nėra tik pastatų ir žmonių rinkinys, nuolat judantis savo ritmu; jis yra gyvas tekstas, nuolat rašomas ir perrašomas simboliais bei ženklais, kurie apibrėžia jo erdvę ir tapatybę.
Autorės nuotraukos.
