Žmogus yra įdomus sutvėrimas: vietoj to, kad investavęs į sveikatingumą, kultūrą, mokslą, meną, jis taško milžiniškus pinigus ginklams, dievagodamasis, kad daro tai vardan savojo saugumo. Skambiai pasivadinęs „žmogumi protinguoju”, mūsų gentainis niekaip negali atsisakyti savo plėšrių kėslų, ir agresyvumo pavyzdžių toli ieškoti nereikia – antai, kagėbistų auklėtinio gaujos plėšikauja ir smurtauja Ukrainoje, o mes priversti vėl lupti nuo vidutinioko (šiukštu neliečiant turtuolių!) devynis kailius, leisdami pinigus ginkluotei, nors ginklas pats nešaudo – jį valdo motyvuotas pilietis. Ieškodamas visatoje kitų civilizacijų, žmogus skambiai giriasi savąja, nors vargu ar išeitų pavadinti civilizuota visuomenę, kurioje apstu įvairiausių formų neteisybės (ypač turtinės), o lėšų socialinėms reikmėms nuolat trūksta, nors ginklams jų išleidžiama šimtai milijonų. Ir kaip gi čia nesiginkluosi, kai apsivogusi ir nusikalstama „deržavos” chunta vis dairosi, kurią čia dar šalį užgrobti, ir engti jos gelmių turtus bei plėšti žmones, savosios imperijos piliečius senai pavertus pusalkaniais ubagiokais. Visgi, filosofinius pamąstymus atidėdami šonan, šįkart trauksime domėtis, kaip daugelį kartų ėjusi iš vienų užkariautojų rankų į kitas, Malta (beje, savarankiška valstybe tapusi tik prieš pusę amžiaus) patyrė įvairias permainas atėjūnams valdant. Suksime ienas į šventojo Elmo forte įsikūrusį Nacionalinį karo muziejų ir domėsimės jo ekspozicijomis, trumpai peržvelgdami margą Maltos istoriją.
Nacionalinis karo muziejus yra vienas populiariausių muziejų Maltoje. 1975–2014 metais jo kolekcijoje daugiausia dėmesio buvo skiriama Pirmajam ir Antrajam pasauliniams karams. Muziejus esminiai atnaujintas 2015-ais, o jo kolekcijose dabar yra eksponatų nuo bronzos amžiaus iki 2004 metų. Muziejus buvo įsikūręs Senojo Elmo žemutinėje dalyjje. Pastatas iš pradžių buvo parako saugykla, kuri maždaug 1853 metais buvo paversta ginkluotės sandėliais. Antrojo pasaulinio karo metais čia buvo mokomos priešlėktuvinių pabūklų įgulos. Žemutinis šv. Elmas – žemutinė Elmo forto dalis, pastatyta XVIII–XIX a. Jis buvo pastatytas po originalaus žvaigždžių formos forto (Aukštutinis šv. Elmas) bei išorinių įtvirtinimų (Carafa Enceinte) ir buvo labiausiai apleista forto dalis. Nuo 2015 m. renovacijos muziejuje yra artefaktų, susijusių su Maltos karine istorija – nuo bronzos amžiaus iki Maltos įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m. Svarbiausia muziejaus kolekcija susijusi su Antruoju pasauliniu karu. Yra įvairios fotografijos plokštės, kuriose vaizduojamas gyvenimas Maltoje karo metu, ypač civilių gyvenimo sunkumai ir bombardavimo aviacijos žala. Vienas iš svarbiausių dalykų yra „Gloster Sea Gladiator N5520“ fiuzeliažas. Muziejuje taip pat yra visureigis „Husky“, kurį naudojo Dvaitas Eisenhaueris prieš invaziją į Siciliją ir Ruzveltas, lankydamasis Maltoje. Muziejuje taip pat eksponuojamas Jurgio kryžius, kurį 1942 metų balandžio mėnesį karalius Jurgis VI įteikė Maltai. Kolekcijoje taip pat yra sudužusių orlaivių nuolaužų, pagrobtų vokiškų kulkosvaidžių, torpedos, tranšėjų minosvaidžių ir kitų ginklų.
Kviečiu pasidairyti muziejuje, o AIDŲ prenumeratorius vadinuosi į vaizdo įrašų zoną, kitus ragindamas skirti porą eurų pažinimo malonumui.
