Tokias vietas vadinu „primelstomis”: daugelį amžių skambėję maldos ir giesmės, rodos, įsigėrė į senąsias sienas, mačiusias viduramžių riterius. Malborko pilis didžiulė, tai visas kompleksas pastatų, užtikrinusių ordino tarnams galimybę apsirūpinti viskuo, atsitvėrus nuo išorinio pasaulio. Tačiau senovės dvelksmas, sukeliantis savotišką sielos virpuliuką, labiausiai juntamas būtent šioje bažnyčioje, savąja architektūra aiškiai sietina su viduramžių stiliumi. Šventovė pasitinka įspūdingu įėjimo portalu – vieninteliu išlikusiu Malborko pilyje nuo XIII amžiaus, nes Antrojo pasaulinio karo mūšiai kompleksą smarkiai nuniokojo, ir daugybė architektūrinių puošmenų buvo negrįžtamai prarasta. Pasibuvimą restauratorių kruopščiai prikeltoje iš griuvėsių – šventovė smarkiai nukentėjo karo metu – Švenčiausiosios Mergelės Marijos bažnyčioje rengsim įprastu būdu: sužino daug visi, o pamato daug prenumeratoriai, vertinantys jūsų kuklaus gido pastangas nusigauti šešis šimtus kilometrų iki garsiausios Lenkijoje Malborko pilies.
Pilies koplyčia egzistavo nuo pirmojo pilies statybos etapo XIII a. pabaigoje. Pasikeitus pilies funkcijai ir išaugus jos svarbai po to, kai 1309 m. valstybės sostinė buvo perkelta į Malborką, koplyčia, užėmusi tik pusę šiaurinio korpuso, buvo išplėsta – iš rytų pusės pastatyta daugiakampiu „užsidaranti” koplyčia. Didingesnės koplyčios statybos pabaigos data – 1344 m. – buvo įrašyta su pašventinimo įrašu viduje. Jeruzalės Švenčiausiosios Mergelės Marijos ligoninės Vokiečių namų ordino regulos 9 straipsnyje rašoma: „Broliai vienuoliai ir pasauliečiai dieną ir naktį turi kartu eiti į Dievo tarnystę ir valandas, o dvasininkai turi giedoti ir skaityti mišias pagal brevijorių ir ordinui skirtas knygas; broliai pasauliečiai, jei jie yra arba kur jie yra, turi kalbėti trylika „Tėve mūsų” ir per kitas kanonines valandas septynis „Tėve mūsų”, be Vakarienės, kai jie turi kalbėti devynis […] “.
Svarbiausias išorės puošybos elementas buvo didžiulė Marijos su Kūdikiu statula (daugiau kaip 8 metrų aukščio), išlietas iš vadinamojo dirbtinio akmens rytinėje presbiterijos nišoje. Figūra buvo pagaminta apie 1340 m. ir gausiai polichromuota; po keliasdešimties metų Venecijos meistrai ją papildomai padengė spalvinga mozaika.
Geriausiai išlikęs architektūros meno pavyzdys yra Aukso vartai, pagaminti XIII a. pabaigoje kaip pagrindinis įėjimas į pilies bažnyčią. Šventyklos vartai – įžengimo į dangų simbolis ir teisingumo pažadas – buvo papuošti bareljefiniais figūriniais ir augaliniais motyvais, išreiškiančiais Paskutiniojo teismo idėją su palyginimu apie protingąsias ir kvailąsias mergeles. Turinį paįvairino apokaliptinė tema, kurią išreiškė daugybė fantastinių būtybių, įaustų į gausų augalinį kapitelių ir archyvų dekorą.
Jeruzalės Švenčiausiosios Mergelės Marijos ligoninės Vokiečių namų ordino regulos 9 straipsnyje teigiama: „Broliai vienuoliai ir pasauliečiai turi dieną ir naktį kartu eiti į Dievo tarnystę ir valandas, o dvasininkai turi giedoti ir skaityti mišias pagal brevijorių ir knygas, kurios yra parašytos ordinui; broliai pasauliečiai, jei jie yra arba kur jie yra, turi kalbėti 13 „Tėve mūsų” ir kitas kanonines valandas, septynis „Tėve mūsų”, be Vakarienės, kai jie turi kalbėti devynis […] “.
Svarbiausias išorės puošybos elementas buvo didžiulė Marijos su Kūdikiu statula (daugiau kaip 8 metrų aukščio), nulieta segmentais iš vadinamojo dirbtinio akmens rytinėje presbiterijos nišoje. Figūra buvo pagaminta apie 1340 m. ir gausiai polichromuota; po keliolikos metų Venecijos meistrai ją papildomai padengė spalvinga mozaika.
Geriausiai išlikęs architektūros meno pavyzdys yra Aukso vartai, XIII a. pabaigoje įrengti kaip pagrindinis įėjimas į pilies bažnyčią. Šventyklos vartai – įžengimo į dangų simbolis ir teisingumo pažadas – buvo papuošti bareljefiniais figūriniais ir augaliniais motyvais, išreiškiančiais Paskutiniojo teismo idėją su palyginimu apie protingas ir kvailas mergeles. Turinį paįvairino apokaliptinė tema, kurią išreiškė daugybė fantastinių būtybių, įaustų į gausų augalinį kapitelių ir archyvų dekorą.
