Vienas pagrindinių demokratinės santvarkos tikslų yra ugdyti pilietišką visuomenę – tai galima laikyti demokratijos pamatu. Visi žinome, kas nutinka, kai pamatas yra kreivas, silpnas ar trūkinėjantis. Neseniai vykusiuose rinkimuose dalyvavo tik 35,69 proc. jaunimo (18–29 metų amžiaus grupėje). Likusieji arba pamiršo ir ignoravo pilietinę pareigą, arba savo nuomonę išreiškė ne prie balsadėžių, o internete, jau po rinkimų. Viešojoje erdvėje plačiai kilo diskusija: ar vis dar esame pilietiški savo valstybei? Pilietinės Visuomenės Instituto tyrimas atskleidžia, kad Lietuvoje pilietinės visuomenės raidai dar yra kur augti.
Demokratijoje be abejonės užaugo žingeidi, keliaujanti ir kūrybinga karta. Turime daug išsilavinusių žmonių, kurie supranta, kas yra pilietiškumas ir aktyviai prisideda prie valstybės gerovės. Kaip skelbiama Pilietinės Visuomenės Instituto pranešime (2023 m. Pilietinės galios indekso tyrimas): „2023 m. Lietuvos gyventojai aktyviai aukojo (52 proc.), dalyvavo aplinkos tvarkymo talkose (37 proc.), boikotavo ar pirko prekes dėl moralinių ar politinių motyvų (atitinkamai 25 proc. ir 23 proc.), dalyvavo vietos bendruomenės veikloje (25 proc.), pasirašė peticijas internetu (22 proc.)“.
2023 m. Pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė siekė 36,7 balo iš 100 galimų, o tai rodo, kad visuomenė yra linkusi aktyviai dalyvauti valstybės gyvenime, išsakant savo nuomonę ir sprendžiant įvairias problemas. Tačiau šis indeksas sumažėjo, palyginti su 2020 m., kai buvo surinkta 41,3 balo. Peticijų pasirašymas ar dalyvavimas rinkimuose yra svarbūs pilietinės visuomenės bruožai, tačiau tai tik kelios dėlionės dalys.
Kadangi, pilietiškumas ir jo samprata keičiasi kartu su laikotarpiu ir kylančiais lokaliais ir globaliais iššūkiais, turime atsižvelgti į dabartį ir diegti pilietiškumą, aktualų šiandienai ir pasiruošti tam, koks jis bus reikšmingas rytoj. Tarkime, jeigu turėtume laiko mašiną ir galėtume keliauti atgal, suprastume, kad kiekvienas laikotarpis formavo savitą pilietiškumo sampratą, ir minėtos dėlionės dalys vienu ar kitu laikotarpiu buvo skirtingos ar labiau pabrėžtos. Tarkime, tarpukario Lietuvos visuomenei ypatingai svarbus pilietinis bruožas buvo lietuvių kalbos, kultūros ir istorijos aktyvus puoselėjimas, glaudžiai susijęs su tautos identiteto paieška ir valstybingumo sukūrimu. Tačiau tai, kas buvo svarbu vakar, šiandien keičią savo formą ir aktualumą.
Grįžkime prie šiandieninės jaunimo grupės, ir kas yra svarbu šiandien. Šiuolaikiniame kontekste minėtos pilietiškumo vertybės vis dar svarbios, tačiau globalizacija pakoregavo jų suvokimą. Jauniems žmonėms pilietiškumas vis dažniau reiškia dalyvavimą socialinėse iniciatyvose ar nevyriausybinių organizacijų veikloje. Šiandien turime visuomenę, kurioje skirtingos kartos pilietiškumą supranta ir įsitraukia skirtingai. Be to, dažnai pirmiausia atsižvelgiama į asmeninius interesus renkantis pilietinę iniciatyvą. Valstybės valdymas tampa vis mažiau susijęs su jauno žmogaus kasdienybe, tad demokratinis balsavimas ne visada laikomas vertingu laiko skyrimo požiūriu. Tokią išvadą galime formuoti po įvykusių rinkimų. Aktyvus pilietiškumas virsta pasyviu stebėjimu. Iš dalies jauni žmonės nežino, kaip galėtų prisidėti prie valstybės ir demokratijos kūrimo ar išsaugojimo. Jie taip pat susiduria su iššūkiu „vienas lauke – ne karys“. Norint stiprinti pilietiškai aktyvią visuomenę, turime suprasti, kad kiekvieno indelis yra svarbus: socialinės iniciatyvos, bendruomenių veikla, aktyvus dalyvavimas rinkimuose ir kt. – visa tai yra svarbu kuriant pilietinę visuomenę.
Kuo daugiau užtikrinsime kanalų leidžiančių visuomenei (bei jos skirtingoms kartoms) dalyvauti valstybės gyvenime, tuo turėsime stipresnę bendruomenę ir vertybes. Pradėkime nuo ugdymo įstaigų ir atsakykime į klausimą, ar tikrai užtikriname, kad jauni žmonės suprastų, kodėl yra svarbu pilietinis aktyvumas ir kaip jie gali įsitraukti ar patys kurti minėtus kanalus? Turbūt vienareikšmiškai atsakyti negalėtume, bet įvykę rinkimai ir jaunų žmonių įsitraukimas, galėtų atverti plačius kelius diskusijai. Tuomet pažvelkime į jaunas šeimas, ar po darbų ir šeimos reikalų dar lieka laiko valstybės ir visuomenės problemoms ar klausimams? Kaip ši grupė žmonių galėtų įsitraukti ugdant pilietines vertybes. Galiausiai kyla klausimas, kaip pati valstybė skatina ir sprendžia jaunų žmonių įsitraukimo problemą. Lieka daug klausimų atvirai diskusijai. Tačiau turbūt galime sutikti, kad keldami šiuos klausimus ir problemas, parodome, kad pilietiškumas yra svarbi tema, kuri nebus užmiršta tol kol gyvuos demokratija.
Publikacijai naudotos AIDŲ fotoarchyvo nuotraukos.
