Šiandieną asmens higienos palaikymas daugeliui yra įprasta ir nesudėtinga procedūra, o kadaise, kai dar nebūta nei vandentiekio, nei kanalizacijos, pasiturinčioms ponioms tekdavo gerokai pasistengti, norint išsaugoti kūno gaivumą. Buduaras buvo privati grožio šventovė, kurioje namų šeimininkė atlikdavo daugybę veiksmų prieš pasirodydama kitiems. Čia ji ruošdavosi tualetui, gražindavo savo kūną ir… naudodavosi naktipuodžiu. Prie garderobo įrangos visų pirma priklausė elegantiškas medinis tualetinis staliukas su stalčiais ir veidrodžiu viduryje. Visi ant tualetinio staliuko padėti daiktai turėjo būti geriausios kokybės ir nepriekaištingai švarūs. Tik turtingiausios dailiosios lyties atstovės galėjo sau leisti turėti atskirą, visiškai įrengtą buduarą. Mažiau pasiturinčioms damoms tekdavo tualetinį staliuką statyti miegamajam.
XIX amžiuje miegamasis buvo pagrindinė higienos procedūrų atlikimo vieta. Jame buvo įrengta praustuvė, t. y. speciali komoda, paprastai su marmuriniu stalviršiu, ant kurios buvo dedami tualeto reikmenys. Pagrindiniai tokių rinkinių elementai buvo dubuo ir vandens ąsotis, kuriuos papildė muilinės, kempinių laikikliai, puodeliai ir kibirėliai. Prie įprastų miegamojo baldų taip pat priklausė užuolaidėlė, už kurios buvo slepiami visi asmens higienos reikmenys. Kol nebuvo tinkamų vonios kambarių, šalia miegamojo buvo įrengtas atskiras tualetas su specialiais indeliais, kuriuos ištuštindavo tarnai. Paprastai jie būdavo pagaminti iš porceliano arba emaliuoto metalo. Labiau išvystytų ir patogesnių sprendimų pavyzdžiai – naktinis staliukas kėdės ar taburetės pavidalo.
XIX a. pabaigoje dėl civilizacijos pažangos atsirado pirmieji vonios kambariai, įrengti šalia privačios zonos kambarių. Labiausiai pasiturintys žmonės turėjo atskirą vonios kambarį, mažiau pasiturintys maudėsi miegamajame arba svetainėje su židiniu, kur buvo įridenta vonia ant ratukų, tarnai atnešdavo vandenį ir sietą, o pats maudymasis buvo ritualas, kurį padėdavo atlikti tarnaitė arba rūbininkė. Labai dažnai vonia buvo įrengiama virtuvėje, pridengta užuolaida arba uždengta mediniu viršumi. Plačiai paplitęs vonios su tekančiu vandeniu naudojimas namuose neabejotinai palengvino gyvenimą ir prisidėjo prie to, kad maudymasis tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi.
Kosmetikos pramonės vystymasis reiškė, kad moterys galėjo sau leisti spalvotą kosmetiką ir preparatus, brangius kvepalus ir dekoratyvinius aksesuarus. Buvo pradėti naudoti nauji makiažo būdai. Atsirado ir modernių šukuosenų formavimo priemonių, tarp jų – plaukų garbanojimo žnyplės, kuriomis buvo kuriamos bangos, būdingos XX a. trečiajam dešimtmečiui. Olštyno pilies muziejuje veikianti paroda iliustruoja moterų higienos įpročių transformaciją, pasitelkiant kasdienius daiktus, skirtus higienai ir estetiškai išvaizdai palaikyti. Paroda taip pat įsileidžia lankytojus į privačius moterų kambarius, į kuriuos patekti galėjo tik giminaičiai ir tarnai.
Apsilankyti ponios buduare XIX bei XX amžiuose mums padėjo Olštyno pilies muziejininkai ir AIDŲ fotoarchyvas.
