Viduramžiai apipinti ne tik stereotipais, legendomis bei interpretacijomis, bet ir išties turtinga istorija, kurioje svarbus vaidmuo atiteko tamplieriams. Tamplieriai (iš prancūziško žodžio templiers, reiškiančio „šventyklų prižiūrėtojai“) – dvasinis ir riterių ordinas, įkurtas 1119 m. Šventojoje Žemėje. Ordino vadovu tapo prancūzų riteris Hugo de Payenas. Jis ir aštuoni jo bendražygiai pasisiūlė lydėti ir saugoti piligrimus, vykstančius į Jeruzalę. Tais laikais keliauti Šventosios Žemės keliais buvo nesaugu. Pirmajame kryžiaus žygyje dalyvavę riteriai laikė savo misiją įvykdyta, paliko Jeruzalės karalystę ir grįžo pas savo šeimas. Kelius, kuriais keliavo piligrimai, užplūdo žudikai ir plėšikai. Nebuvo kam saugoti gausių piligrimų. Šią funkciją savanoriškai ėmėsi atlikti „vargšų riterių“ ordinas, kuriam, be Hugo de Payeno, priklausė Gotfrydas de Sent Omeras, Andre de Montbaras, Gundomaras, Godefronas, Goralas, Geoffroy Bitolle, Nivaras de Mondesiras, Archambaultas de Saint-Eignanas.
(Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam dovanojame jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
