„Kai skridau virš Sianio slėnio, mane tiesiog apakino kažkas, kas blizgėjo ant didžiulės piramidės viršūnės. Skrisdamas arčiau pamačiau, kad tai blizgantys brangakmeniai, kurių buvo daugybė. Baltoji piramidė buvo tokia milžiniška, tikriausiai didžiausia mūsų planetoje“. Tai dalis piloto Džeimso Gausmano, 1945 m. skridusio tarp Indijos ir Kinijos ir praskridusio virš Sianio slėnio, pasakojimo. Jis papasakojo žurnalistams apie tai, ką matė, nes tai buvo tikra sensacija. Hausmanas, sakė jis. Jam pavyko aiškiai įžiūrėti paslaptingo akinamai baltos spalvos statinio viršūnę, ryškiai spindinčią dėl ją dengiančių brangakmenių. Be to, tame pačiame slėnyje netoli Sianio stovėjo kitos, mažesnės piramidės, ir ne dvi ir ne trys, o dešimtys. Toliau pateiktoje nuotraukoje, darytoje 1947 m. kovo 28 d. Sianio slėnyje ir publikuotoje „The New York Times“, matyti apie 9 įvairaus dydžio piramidės, tačiau jų gali būti ir daugiau, nes vietovę tolumoje dengia rūkas.
Tame pačiame laikraščio „The New York Times“ numeryje buvo išspausdinta „Trans World Airlines“ direktoriaus pulkininko Maurice’o Sheehano istorija. Pulkininkas teigė, kad ir jis Kinijoje matė milžinišką piramidę, o po dviejų dienų, 1947 m. kovo 30 d., kitame laikraštyje „New York Sunday News“ buvo išspausdinta Sheehano matytos piramidės nuotrauka. Nuotrauka buvo nespalvota, joje aiškiai matyti piramidės formos kalnas plokščia viršūne, labai panašus į actekų indėnų statytas piramides. Kaip nurodė žurnalistai, nuotrauką padarė pilotas Gausmanas, kai skrido virš Kinijos. Štai dar viena jo interviu dalis: „Kurso priekyje buvo kalnų masyvas. Aš skridau virš jos, o lėktuvas buvo slėnyje. Tiesiai priešais mus buvo išties milžiniško dydžio balta piramidė, beveik kalnų lygyje. Ji buvo tarsi iš pasakų, apsupta spindinčio švytėjimo, tai galėjo būti metalai ar brangakmeniai.
Piramidė iš visų pusių buvo visiškai balta. O įdomiausias man buvo viršutinis akmuo, kuris atrodė kaip didžiulis brangios medžiagos gabalas. Tikriausiai deimantas. Mane labai sužavėjo kolosalus ir piramidės, ir šio akmens dydis“. Tačiau skaitytojai nebuvo itin sužavėti, nes prie interviu pridėta nespalvota nuotrauka, priskiriama pilotui, kažkodėl visai nepanaši į aprašymą. Nors visai įmanoma, kad Gausmanas nufotografavo ne Baltąją piramidę, o kokią nors kitą piramidę iš Sianio slėnio. Po šių publikacijų sukelto ažiotažo visa istorija staiga buvo griežtai įslaptinta. Spaudoje nepasirodė nė vieno naujo straipsnio apie Baltąją piramidę, niekas nepadarė ir tų senų nuotraukų perspausdinimų. Ir taip tęsėsi daugiau nei 45 metus. Istorija tarsi buvo „palaidota“ slaptuose Jungtinių Valstijų vyriausybinių tarnybų archyvuose.
Nepaisant to, buvo ir kitų bandymų rasti duomenų apie Sianio Baltąją piramidę, buvo atliekami tyrimai, bandyta surasti šį slėnį. Tačiau visi jie buvo nesėkmingi. Iki šiol, be tos juodai baltos Baltosios piramidės nuotraukos, internete nėra jokių kitų jos nuotraukų. Galima rasti tik palydovinių nuotraukų – bet tai kitos piramidės, esančios Sianio slėnyje. Štai jos: yra nuomonė, kad niekam kitam nepavyko gauti nuotraukų, nes šie statiniai (žmogaus sukurti ar ne?) yra sunkiai pasiekiamoje vietovėje, kur sunku patekti dėl aukštų kalnų ir gilių tarpeklių. Tačiau šiais laikais yra sraigtasparnių ir lėktuvų, todėl ši priežastis pernelyg iš piršto laužta. Jie tiesiog neleidžia ten nuvykti: Kinija informaciją apie savo piramides laiko griežtoje paslaptyje – jokių detalių, jokios informacijos, internete beveik nėra vertingų duomenų.
Vienintelis dalykas. Tai, kas apie jas žinoma – Sianio slėnyje esančias piramides kinai laiko laidojimo kompleksais, pastatytais tolimoje senovėje. Tačiau kas ir kaip? Nėra jokių duomenų. Tiesa, 2000 m. Kinijos valdžia kartą atsitiktinai užsiminė, kad į šiaurę nuo Sianio miesto yra apie keturis šimtus piramidžių. Tiesa, apie milžinišką Baltąją piramidę nepasakė nė žodžio. Užtat valdžia teigė, kad daugelis piramidžių yra laidojimo piliakalniai, po kuriais palaidotos senovės Kinijos karališkosios dinastijos. Tačiau juos rasti sunku – iš palydovų jų visai nematyti, nes kadaise buvę piramidės formos piliakalniai apirę, apaugę medžiais ir krūmais. Tačiau turistams vis dar leidžiama prieiti prie kai kurių iš jų. Pavyzdžiui, galima apžiūrėti 2000 metų senumo piliakalnį, kuriame palaidotas imperatorius Jing Hanas – jis taip pat yra Sianio slėnyje. Aukščiau esančioje nuotraukoje yra būtent jis.
Kinijos vyriausybė taip pat paskelbė, kad turistų patekimas į slėnį visiškai apribotas. Tačiau ne todėl, kad ten yra kažkas slapto, o tik todėl, kad jie gali sugadinti senovinius statinius ir artefaktus. Tačiau patekimas ribojamas ir mokslininkams bei istorikams – tik įveikus tūkstantį biurokratinių trukdžių galima gauti oficialų Kinijos valdžios institucijų leidimą vykdyti kasinėjimus Sianio slėnyje. Iki šiol jo dar niekas negavo. Archeologai sako, kad net į Vatikano archyvus patekti lengviau nei į Siano piramides. Beje, yra duomenų, pagal kuriuos šių piliakalnių-piramidžių amžius – apie 8000 metų. Sąmokslininkų nuomone, Kinija informaciją apie piramides laiko griežtoje paslaptyje, nes ten slepiama tai, apie ką žmonija neturėtų žinoti arba tai yra per anksti. Būtent ten yra tiesioginių įrodymų, kad senovės žmonės bendravo su ateivių žvalgyba. Ten saugomos nežemiškos technologijos, o gal net ne karališkųjų šeimų narių, o būtybių iš kitų planetų kūnai… Apie kuriuos dar neturėtume žinoti.
