Tikrai nepasakosiu jums apie Koliziejų, kurio nuotrauką matote – didingo statinio (ypač įvertinant jo amžių) aprašymą nesunkiai rasite internete. Vaikštinėdami koliziejuje, kalbėsimės apie senovės Romą ir jos kasdieną. Nors ir keista, tačiau statinio dvasia išsilaikė nepalyginamai geriau, nei jis pats. Penkiskart vykę Romos apiplėšimai – sužinosite apie juos šį savaitgalį – gerokai apniokojo didžiulį statinį, nemažai prisidėjo ir patys romiečiai (nepainiokit su romėnais). Nuotraukoje, kurią matote apybraižos pradžioje, gerai regimi po arena esantys koridoriai, kuriuose buvo laikomi žvėrys ir mechaniniai liftai, netikėtai iškeldavę į areną naujus kovų dalyvius ar plėšrūnus. Smurto, kančios ir žudymo dvasia puikiai išsilaikiusi tūkstantmetyje statinyje, tai ir nestebėtina, pamenant, kad Romos imperija buvo suręsta grobiant ir žudant. Šiuolaikinė Putino imperija irgi eina tuo pačiu keliu, bet kitas ir yra vargu ar galimas imperijų kūrimui. Na, o mes grįžtelsim į tolimą praeitį, kai šioje arenoje vyko nuožmios ir žūtbūtinės gladiatorių kovos.
Garsiosios frazės „Duonos ir žaidimų!“ („Panem et circenses!“) autorius – senovės Romos satyrinis poetas Juvenalis, gyvenęs I amžiuje. Ši frazė pasirodo jo satyrinėje poemoje, kurioje poetas smerkia Romos valingumo ir didybės nuosmukį:
„Ši tauta jau seniai pamiršo visus rūpesčius, o Roma, kadaise
viską išdalijo: ir legionus, ir valdžią, ir liktorių ryšulius,
„o dabar suvaržyta ir neramiai svajoja apie du dalykus:
Duoną ir žaidimus!“
Juvenalis užsimena apie nemokamą duonos dalijimą Romos piliečiams ir valdžios organizuojamus spektaklius, kurie buvo būdas įtvirtinti politinę valdžią. Šią „grūdų tiekimo priežiūrą“ pirmasis pasiūlė Gajus Sempronijus Grachas 123 m. pr. m. e. Vėliau šį populiarumo įgijimo būdą plačiai naudojo Romos valdovai. Valdant Julijui Cezariui 320 tūkstančių žmonių gavo nemokamos duonos. Romoje veikė apie 250 kepyklų, kuriose buvo kepama trijų rūšių duona: panis plebeius (juoda duona vargšams), panis secundarius (prastos kokybės balta duona) ir panis candidus (balta duona kilmingiesiems). Panis plebeius buvo dalijama nemokamai.
Be duonos, Romos piliečiai gaudavo grūdų, miltų, o kartais ir pinigų. Istorikas Suetonijus rašė, kad po Julijaus Cezario triumfo buvo surengta prabangi vakarienė, kurios metu romėnai valgė fazanus, morenas, austres ir juos užgerdavo brangiais vynais. Cezaris seniesiems legionieriams davė 24 tūkst. sestercijų, o kitiems piliečiams – 10 matų grūdų ir svarą aliejaus. Valdant Augustui apie 200 tūkst. žmonių gaudavo po 1 kg duonos vienai šeimai. Taip pat šešis kartus imperatorius išdalijo vargšams po 60-100 denarų asmeniui, kad iš viso sudarė 130 mln. denarų. Imperatorius Tiberijus 22 m. po Kr. sakė, kad atsisakius tokių išmokų gali žlugti valstybė – tiek daug, kad Romos visuomenė buvo pripratusi prie šių privilegijų.
Iš pradžių Romoje buvo tik vienas populiarus renginys. Respublikos laikotarpio pabaigoje buvo pridėtos dar keturi: plebėjų žaidynės Trasimeno mūšio garbei, Apolono, Kibelės ir Floros šventės. Triumfai taip pat buvo rengiami išskirtinėms generolų pergalėms pagerbti. Grandiozinių švenčių pradžią davė Julijus Cezaris 46 m. pr. m. e. Žmonės mėgavosi vežimų lenktynėmis, atletikos žaidimais ir gladiatorių kovomis. Penkias dienas trukusiame žvėrių pjudyme dalyvavo 400 liūtų, buivolų ir net žirafų. Taip pat vyko mūšis tarp dviejų armijų, kurias sudarė po 500 pėstininkų, 300 raitelių ir 20 dramblių. Jūrų mūšiui buvo iškastas dirbtinis ežeras. Suetonijus rašė, kad tokie reginiai sutraukdavo tiek daug žmonių, kad lankytojai miegodavo palapinėse gatvėse. Grūstys pareikalavo daugelio žmonių, tarp jų ir dviejų senatorių, gyvybių.
Valdant Oktavianui Augustui šventės tapo dar didesnės. Pavyzdžiui, gladiatorių kovose buvo nužudyti 36 specialiai iš Egipto atvežti krokodilai. Pats Augustas savo memuaruose pažymėjo: „Tris kartus organizavau gladiatorių varžybas savo vardu ir penkis kartus savo sūnų ir anūkų vardu. Šiose kovose dalyvavo apie 10 tūkstančių žmonių. Afrikos žvėrių pjudymus organizavau 26 kartus, į kuriuos buvo pristatyta 3500 žvėrių“. Jūrų mūšiams buvo iškastas 1800 pėdų ilgio ir 1200 pėdų pločio ežeras, kurio vietoje vėliau atsirado Cezario giraitė.
Romėnų aistra spektakliams pasiekė kulminaciją pastačius Koliziejų. Imperatorius Vespasianas jį pradėjo statyti 72 m., o jo sūnus Titas jį užbaigė po 8 metų. Koliziejaus atidarymo proga buvo surengta 100 dienų trukusi šventė. Arenoje žuvo šimtai gladiatorių ir 5 tūkstančiai iš Afrikos atvežtų plėšrūnų. Koliziejus, taip pavadintas dėl milžiniško dydžio (lotynų kalbos žodžio colosso), buvo elipsės formos su 188 ir 156 metrų įstrižainėmis. Jo perimetras siekė 527 metrus, o aukštis – 57 metrus. Jis buvo išklotas baltu marmuru, o jo nišas puošė dievų ir didvyrių statulos. Per keturis įėjimus Koliziejus galėjo sutalpinti 80 tūkstančių žiūrovų. Net ir dabar jo griuvėsiai tebėra romėnų susižavėjimo grandioziniais spektakliais simboliu.
Pasidairyti Koliziejaus viduje vaizdo įrašų pagalba kviečiu AIDŲ prenumeratorius, o kitus raginu skirti porą eurų pažinimo malonumui.
