Romėnų konsulas Publijus Kornelijus Scipionas (tėvas Scipiono, kuriam bus lemta parklupdyti Kartaginą) buvo įsitikinęs, kad Hanibalas, staiga nusprendęs eiti į Italiją per Alpes, žus kalnų tarpekliuose kartu su savo armija. Tačiau jis to nepadarė. Kartaginiečių nuostoliai per 15 dienų trukusį perėjimą, pasak senovės graikų istoriko Polibijaus, buvo tikrai dideli, kariuomenė sumažėjo maždaug perpus. Tačiau ji neprarado kovinio pajėgumo. Ir su motyvacija buvo tvarkinga, nors, ką ir kalbėti, visi buvo velniškai išsekę. Bet! Priešais Hanibalą ir jo kariuomenę plytėjo graži ir turtinga Italija, o kažkur toli buvo pagrindinis prizas – Roma. Kartaginiečių vadas stengėsi įkvėpti ir savo karius, ir Šiaurės Italijoje gyvenančius Insubrą, Boją ir kitus galus, kurie atsargiai žvelgė į apsukrius ateivius, kad pergalė tikra ir ji netoli. Kalnai, tiesą sakant, jau buvo pereiti.
(Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam dovanojame jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
