Veltui Amerikos prezidentas koliojamas už kažin kokius užkulisinius žaidimėlius. Zelenskiui viešint Baltuosiuose rūmuose, JAV vadovas aiškiai pasakė: „Su mumis jūs turit kortas, be mūsų neturit kortų”. Gal šiek tiek pamiršo paminėti, kad „kortas” – lėšas ir ginklus – dalino nei jis, o Baideno administracija. Šiandieną sužinojom, kad daugiau „kortų” jis Ukrainai nebeduos, bent jau kurį laiką. Kol prispaus derėtis jam priimtinomis sąlygomis, kaip kokiame verslo šulų sandėryje. Tikrumoje Trumpas kortas nemoka išsaugoti, tad taško į kairę ir į dešinę, įskaitant kozirines. Dirstelkim į jas.
Pradėjęs muitų karus, Trumpas kaip mat atidavė patikimo partnerio kortą. Apsižodžiavęs su Zelenskiu, Trumpas dosniai išmetė prognozuojamo politiko kortą. Sustabdęs karinę pagalbą Ukrainai, Trumpas tėškė šonan demokratijos kortą, tiesa, jis gi respublikonas, o ne demokratas. Tikrumoje JAV prezidentas yra pats tikriausias biznio ryklys, bandantis į politiką bei tarptautinius santykius perkelti verslo „nuspaudimo” strategiją, veiksmingai taikomą putininėje Rusijoje. Būtent Putino sėbrai mikliai ir aršiai „nuspaudė” („otžali”, rus.) vakarietiškus verslus, prasidėjus karui Ukrainoje. Ne perpirko, ne imitavo nusavinimą, o tiesiog atėmė. Praėjusio amžiaus „bachūrų” Rusijos tradicijos tebegyvos putininėje santvarkoje, matyt, ne svetimos jos ir Trumpui.
Visgi taškytis kortomis nėra sveikintina strategija. Išmesi pernelyg anksti kozirius, o kiti ims ir aploš tave, turėdami stipresnes kortas žaidimo pabaigoje. Kartais esi priverstas kloti kozirius ant stalo, tačiau tik tuomet, jei jų turi pilną saują. Ar turi jų apsčiai Trumpas? Aišku viena, kad stipresnė korta yra Europos pusėje, tik viena bėda – labai jau daug žaidėjų tas korteles pasiskirstę. Kaip jas sutelkti ir aplošti dosniai kortomis besitaškantį JAV prezidentą? Tikrovė ta, kad ginklais, karių skaičiumi, sunkiosios karinės technikos, karinių orlaivių kiekiu Europa lenkia visas kitas šalis – ne tik JAV ir Kiniją, bet tą pačią Rusiją, kurios ginkluotė gerokai senstelėjusi dėl vykdyto globalaus lėšų kariniam kompleksui išvogimo, tebevykstančio ir šiandieną.
Berods, nelabai rūpi Trumpui ir jo reitingai šalies viduje, jei artimiausiu padėjėju renkasi merkantilios biografijos asmenį. Laukinį ir be galo godų kapitalizmą primenančiais Amerikos prezidento administracijos metodais nepasitenkinimo banga stiprėja Jungtinėse Valstijose, netruks pasinaudoti ja ekonomiškai stiprios šalys – Europa, Kanada, Australija ir ta pati Kinija. Aiškumas ir konkretumas, nuspėjamumas ir patikimumas – vertybės, svarbios ne tik žmogiškuose santykiuose ar versle, bet ir tarptautinėje politikoje. Trumpo vaikinai ir jis pats taško šias „kortas” į kairę ir į dešinę, dideliam Rusijos diktatoriaus džiaugsmui ir pasitenkinimui. Netrunka šias nuotaikas perteikti kremliniai propagandistai, aiškiai suponuodami išvadą mums: kad Kremliui gerai, Lietuvai ir demokratiškam pasauliui – peilis.
Ką gali civilizuotas pasaulis, Trumpo keliamos sumaišties kontekste? Elementarų ir veiksmingą, turbūt vienintelį galimą, sprendimą – vienijimąsi. Tauškalų ir „gilių susirūpinimų” epocha ir biurokratinio rojaus laikmetis, akivaizdu, baigėsi. Europos politikams teks tapti ne kostiumuotais plepiais, o veiksmingų žingsnių generatoriais. Šiame kontekste ir mums reikia baigti čiūčiuotis ir liūliuotis NATO sutarties 5-uoju straipsniu ar Vokietijos brigados panacėja – nesugebėsime patys susikurti totalią ir veiksmingą gynybos sistemą – bus „kaput”. Vargu ar kas būtų rėmęs ukrainiečius, jei pirmosiomis karo dienomis ir savaitėmis jie nebūtų sulaikę slenkančią ordą, daugybės žūčių ir kančių sąskaita.
Netrukus pamatysime, ar Lietuvos vadovai ir toliau čiuoš Briuselio parketais, ar imsis realių darbų gynybos finansavimui DABAR, visuomenės rengimui TOTALIAM pasipriešinimui, pilietinės ir patriotinės DVASIOS ugdymui. Kol kas tenkinamės dailiomis kalbomis, panėšėjančiomis į Trumpo taškomas pasitikėjimo juo kortas.
(Skelbiamas tekstas yra asmeninė autoriaus nuomonė, nebūtinai sutampanti su redakcijos.)
