Socialdemokratų partijų esama ir šalyse, kuriose komunistų partijos jomis nepersivadino. Esama stiprios socialdemokratų partijos, pvz., Švedijoje. Rumunijoje, Vokietijoje, Lietuvoje ir dar keliose Rytų Europos šalyse komunistų partijos sumaniai transformavosi į socialdemokratus. Tiesa, Lietuvoje buvusi komunistų partija, kurį laiką besivadinusi Lietuvos darbo demokratine partija, sumetė skudurus kartu su atsikūrusia Lietuvos socialdemokratų partija. Pastarosios ištakos siekia carinius laikus, kai socialdemokratų partija kėlė iššūkius patvaldystei, remdamosi marksistinėmis idėjomis ir terorizmu. Nenukrypstant į istorines peripetijas, reikia prisiminti, kad dabartinės LSDP dauguma narių yra buvę komunistų partijos (arba LDDP) nariai, koks penktadalis – buvę atsikūrusios LSDP nariai, dar dalis – nabašninkės Naujosios sąjungos (socialliberalų) nariai (pvz. Vilija Blinkevičiūtė).
Žinant margą LSDP narių struktūrą, vykdomą jos politiką galima vertinti nuosekliau ir aiškiau perprasti konkrečių politikų nuostatas. Taip Rimantas Šadžius, buvęs komunistų partijos, po to LDDP, o dabar LSDP narys, talkino premjerui Algirdui Butkevičiui, būdamas finansų ministru. Šiandieną jis darbuojasi Gintauto Palucko ministrų kabinete, eidamas tas pačias finansų ministro pareigas. Prieš gerą dešimtmetį, LSDP subūrus valdančiąją koaliciją su marginaliomis politinėmis jėgomis, LSDP priklausantys socialdemokratai (buvę atkurtos Lietuvos socialdemokratų partijos nariai) ėmė spausti Butkevičių bei Šadžių įteisinti progresinius mokesčius turtingiausiems, nes toks pakeitimas buvo įrašytas LSDP rinkiminėje programoje.
Tuometis premjeras Algirdas Butkevičius viešai atsisakė vykdyti partijos programinę nuostatą, televizijos eteryje pareikšdamas: „Aš, kaip ekonomistas, manau, kad progresiniai mokesčiai Lietuvoje nepasiteisins”. Tikro socialdemokrato pozicija, o jau kokios ekonomisto žinios! Vertos „antinobelio” premijos! Unisonu premjerui atitarė ir jo talkininkas Rimantas Šadžius, už partijos programinių nuostatų nevykdymą net partiečių apskųstas LSDP Etikos komisijai, kuri, savaime suprantama, skundą „užmuilino”. Netenka stebėtis, kad ir šiandieną ponas Šadžius nei puse lūpų neužsimena apie realius, o ne parodomuosius-butaforinius, progresinius mokesčius, taikydamasis labiau apmokestinti smulkųjį verslą bei kiekvieno būstą. Finansų ministro nuolankumas Butkevičiaus neliko nepastebėtas – buvo įvertintas delegavimu į patogų postą europinėje institucijoje.
Algirdo Butkevičiaus, ignoravusio LSDP rinkiminę programą premjeravimo 2012-2016 metais, politinė biografija dar margesnė, nei pono Šadžiaus: ekspremjeras, be komunistų partijos, LDDP bei LSDP, spėjo pabūti ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos, ir žaliųjų partijos nariu, ketino susidėti su liberalais, kol galiausiai rado užuovėją „Vardan Lietuvos” glėbyje. Nenuostabu, kad pažiūras it pirštines kaitaliojęs politikos veikėjas ignoravo socialdemokratų (tikrųjų, pvz. Švedijos) politikos ekonominį pagrindą – progresinius mokesčius, labiausiai paliečiančius tik turtingiausiųjų interesus. Dabartinė, socialdemokrato(?) Gintauto Palucko, vyriausybė apie progresinius irgi vengia užsiminti net puse lūpų. Ir tai – ypač sudėtingos geopolitinės padėties kontekste, kai, rodos, neturėtų niekam, net ir fabrikantams bei žemvaldžiams, kilti abejonių dėl didesnio prisidėjimo mokesčiais šalies saugumo labui.
Kokia yra šiandienė LSDP ir jos vadovybė? Socialdemokratai, nepaisantys tikros socialdemokratinės politikos pagrindų pagrindo – progresinių mokesčių? Uoliai piniguočiams tarnaujantys persimainę komunistai bei apsimetėliai neoliberalai, patogiai užsimaskavę socialdemokratų kaukėmis? Merkantilūs karjeristai, politikon einantys ne vardan šalies ir visuomenės interesų, bet siekdami postų ir įtakos asmeninių interesų tenkinimui? Kaip bebūtų, tenka konstatuoti, kad socialdemokratinių pažiūrų žmonių LSDP yra mažuma, jų balsas ir pozicija yra negirdimi arba užglostomi patogiomis pareigomis. Jokio kairiosios politikos proveržio nerodo ir socialdemokratų koaliciniai partneriai, pozicionuojantys save kairiosiomis politinėmis jėgomis, nors progresiniai mokesčiai (tiesa, labiau deklaratyvūs, nei realūs) buvo įteisinti premjero Sauliaus Skvernelio vyriausybės iniciatyva.
Ar išvysime Lietuvoje tikrai socialdemokratines kairiosios politikos iniciatyvas ir permainas, ar tik girdėsime proliberalias valdininkų kalbeles? Kol kas nesimato jokių požymių, kad Gintauto Palucko vyriausybė ryšis kitam keliui, nei akivaizdžiai proliberali Algirdo Butkevičiaus vyriausybė. Taigi, turbūt jau laikas pirkti dailų vainiką lietuviškosios „socialdemokratijos”, kurios Lietuvoje būta nebent prieš šimtą metų, pakasynoms.
(Skelbiamas tekstas yra asmeninė autoriaus nuomonė, nebūtinai sutampanti su redakcijos.)
