Pabuvojęs karališkojoje Vavelio pilyje, aiškiau susivoki, kur sėmėsi patirties ir įkvėpimo Valdovų rūmų statytojai. Šiuos rūmus teko atstatyti nuo pamatų, tad statinį reiktų vadinti replika, o ne restauracija. Lenkų restauratorių patirtis labai pravertė ir atstatant Trakų pilį, nes lietuvaičiai pasimokyti ir pavyzdžių pasižiūrėti vyko būtent Lenkijon. Nors a.a. Tėvas yra daug pasakojęs apie kaimyninės šalies restauratorių pasiekimus, visgi Marienburgo, o šiandieną – Malborko, pilies atstatymo mastai apstulbino. Išvydęs šalia rūmų eksponuojamas pilies nuotraukas po Antrojo pasaulinio karo audrų, susivoki, kad milžiniškas kompleksas buvo kone prikeltas iš nebūties. Stebina ir atliktų darbų apimtis, ir jų kokybė, lenkų meistrų atkaklumas, sveikas užsispyrimas, kantrybė. Kelelis iki Marborko neartimas – bemaž šeši šimtai kilometrų, tad paryčiui išvažiavę, tą pačią dieną pilį jau neapžiūrėsite, nes tai užtrunka kelias valandas. Pernakvojome žaviame Gietšvaldo miestuke netoliese Olštyno, pasidairėme pastarajame, o kitą dieną atriedėjome Malborkan. Atvykėlių pilin čia gausybė, dauguma – lenkai, tačiau teko išgirsti ir lietuvių šneką, ir kitas pasaulio kalbas.
Didžiausia Europoje plytų mūro pilis sutraukia daugybę turistų. Keliauti toliau kviečiu AIDŲ prenumeratorius, kitus raginu skirti pažinimui porą eurų.
Norite matyti visą turinį?
Prenumerata 1 eur / mėn.
Apsilankyti Marienburgo (Malborko) pilyje mums padėjo AIDŲ fotoachyvas.
