Šio paminklo sienas puošia senovinis astrologinis kalendorius. Daugiau nei prieš pusantro tūkstančio metų jis buvo suskaldytas į dalis. Viena dalis buvo rasta XVIII a. pabaigoje, kita – XX a. viduryje, o trečioji – XXI a. pradžioje jūros dugne. Nedaugelis archeologinių radinių turi tokį nuostabų likimą kaip naosas Dekadas. Šią akmeninę dėžutę, dieviškosios statulos talpyklą, archeologai po gabalėlį rinko daugiau kaip du šimtus metų. Viršutinę naoso dalį 1777 m. lapkričio 13 d. netoli Abu Kiro, Egipto Aleksandrijos priemiesčio, rado prancūzų gamtininkas Soninis de Manonkuras. Tačiau jis negalėjo išvežti radinio iš Egipto ir paliko jį prancūzų rezidencijoje Rosetoje. Naoso stogas atsidūrė Prancūzijos ambasadoriaus Konstantinopolyje hercogo de Žozeil-Gufjero kolekcijoje ir 1817 m. pateko į Luvrą.
(Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam metam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
