Seniausi moliniai indai, naudojami grūdams, alyvuogių aliejui ir vynui laikyti, yra didelės smailėjančios amforos, arba pithos. Jie buvo aptikti kasinėjant senovės Byblo ir Ugarito miestus, kur jie pakeitė cisternas, grūdų saugyklas ir kitus lovius. Artimųjų Rytų puodžių gaminiai ir jų turinys buvo paklausūs visose Viduržemio jūros regiono šalyse ir Juodosios jūros pakrantėse. Laikui bėgant graikai, perėmę savo pirmtakų iš Azijos įgūdžius, išsiveržė į priekį gaminant molinius indus ir ištobulino jų gamybos technologiją. Senovės Graikijoje buvo gaminami įvairūs dubenys, vazos ir puodeliai. Indas vandeniui laikyti buvo vadinamas hidrija. Plokščio dubens ant kojelės su dviem rankenomis formos geriamasis indas buvo vadinamas kylikos. Cilindrinė vazelė aliejui su vertikalia rankena buvo vadinama lekifosu. Ąsotis vynui pilti – oinokhoei. Išskirtinis pastarojo bruožas buvo kaklelis su trimis nutekamaisiais vamzdeliais, kuriais buvo galima pilti vyną į tris dubenis vienu metu.
(Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam užsiprenumeravusiam metams dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
