Šimtmečius Egiptas ir jo relikvijos buvo ir tebėra iššūkis mokslui ir žmonijai. Didysis Gizos sfinksas yra 73 metrų ilgio ir 20 metrų aukščio didžiausia statula planetos paviršiuje. Ši mįslinga relikvija slepia paslaptis, kurios neatskleistos iki šiol. Bene sudėtingiausia paslaptis slypi Didžiojo sfinkso galvoje. Ir visgi įdomu, kad tai, kas buvo atrasta Sfinkso viduje, kažkodėl slepiama nuo plačiosios visuomenės. Kokia to priežastis? 1798 m. Egipte pasirodžius Napoleono Bonaparto kariams, juos nustebino ten aptiktos didelės struktūros. Vienas iš stulbinančių statinių buvo Didysis sfinksas, demonstruojantis savo didybę. Jis buvo iki pusės palaidotas dykumoje, tačiau jau tada pasaulis juo žavėjosi. Manoma, kad pirmieji šiuolaikiniai Didžiojo sfinkso archeologiniai kasinėjimai prasidėjo 1817 m., kai Džovanis Batista Kaviljis vadovaujama komanda išvalė visą sfinkso krūtinę. Po kelių dešimtmečių, 1925-1936 m., visą Sfinksą pagaliau iškasė Emilio Baraizo vadovaujama archeologinė ekspedicija.
(Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam užsiprenumeravusiam metams dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
