Naujausi archeologiniai atradimai pietryčių Irane keičia mūsų supratimą apie ankstyvąsias civilizacijas, ypač apie Džirofto civilizaciją, klestėjusią maždaug prieš penkis tūkstančius metų. Ši bronzos amžiaus visuomenė, susitelkusi Chalilrudo slėnyje, buvo įvardyta kaip svarbus kultūrinis centras, galimai buvęs ankstesnis už Mesopotamiją kaip Rytų pasaulio civilizacijos lopšys. Tyrėjų dėmesio centre atsidūrė Konar-Sandal dvigubi piliakalniai, kuriuose aptiktos molinės ir akmeninės lentelės su primityviais ženklais, kurie, kaip manoma, yra elamitų rašto pirmtakai. Šie radiniai leidžia manyti, kad Džiroftas galėjo atlikti svarbų vaidmenį plėtojant ankstyvąjį raštą ir urbanizaciją, taip paneigiant ilgai vyravusius įsitikinimus, kad Mesopotamija buvo vienintelė šių pasiekimų tėvynė. Jau daugiau nei šimtmetį mokslininkai pripažįsta senovės Persijos svarbą civilizacijų raidai. Tačiau konkrečių įrodymų atsirado tik neseniai, nes regione vykdomi kasinėjimai. Archeologiniai darbai, kuriais iš pradžių buvo siekiama apsaugoti priešistorinius nekropolius nuo besaikio plėšikavimo, atskleidė daugybę artefaktų, atskleidžiančių Džirofto žmonių technologinius ir meninius pasiekimus.
(Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam užsiprenumeravusiam metams dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
