Daugybės Romos fontanų grožis ir skambesys įkvėpė italų kompozitorių Otoriną Respidžį sukurti simfoninę poemą „Romos fontanai“. Susipažinkime su vienu ryškiausių iš jų – Trevi fontanu. Masyvi fontano kompozicija – dvidešimties metrų pločio ir dvidešimt šešių metrų aukščio – beveik visiškai užima miesto aikštę, kurios tokiam milžinui akivaizdžiai nepakanka. Trevi fontaną popiežiaus Klemenso XII prašymu suprojektavo italų architektas Nikolas Salvis. Darbai pradėti 1732 metais, o baigti 1762-ais. Nuo I a. pr. m. e. veikiantis Akvua Verdžine akvedukas tiekia fontanui vandenį iš šaltinių, esančių net už trylikos kilometrų nuo miesto. Šis fontanas, pastatytas priešais rūmus, skirtas jūrai. Mitinis dievas Okeanas (kai kurie sako, kad Neptūnas), sėdintis didžiulėje kriauklėje, kuri jam tarnauja kaip vežimas, varo vandens kaskadas. Trykštantys upeliai teka per kitas figūras ir atsitrenkia į akmenis, sukurdami jūros kranto bangų mūšos garsus. Aikštė, kurioje stovi šis fontanas, vos talpina jį – atrodo, tarsi aikštė būtų fontano kompozicijos dalis. Tūkstančiai turistų kasdien plūsta į aikštę ir meta monetas į fontano baseiną. Kartą per savaitę, kai baseinas valomas, iš jo dugno ištraukiama vidutiniškai dešimties tūkstančių dolerių suma. Šie pinigai skiriami religinei labdaros organizacijai. Jei, kaip sakė Respidžis, fontanai iš tiesų yra Romos balsai, tai Trevi gali būti vadinamas solistu. Tarp kitų miesto įžymybių šis fontanas yra tikrai unikalus net tik grožiu, bet ir jį lankančių turistų gausa. Pabuvokite prie Trevi fontano kartu su mumis.
