Daugelyje senovės indų traktatų, epų ir legendų pasakojama apie skraidančias mašinas, kuriomis keliavo indų dievai, pusdieviai, karaliai ir garsūs generolai. Vis dar ginčijamasi, ar senovės Indijoje iš tikrųjų egzistavo vimanos lėktuvai, ar tai tik daugelio autorių fantazijos? Vimanos senovės indų epuose: seniausios užuominos apie skraidančius mechanizmus aptinkamos gerai žinomuose epuose. Tačiau kuo senesnis šaltinis, tuo miglotesni aprašymai jame pateikiami. Taigi seniausiuose vedų tekstuose, taip pat senovės graikų ir kituose indoeuropiečių traktatuose dievai dangumi važinėja saulės vežimais.
Žodis „vimana“ pirmą kartą pasirodo „Rigvedoje” ir reiškia tam tikrą mechanizmą, kuris „matuoja erdvę“. Yra ir jo aprašymas, tačiau jis labai nekonkretus ir alegorinis. Išsamiau vimanos aprašytos „Ramajanoje” – senovinėje poemoje apie karaliaus Ramos ir demono Ravanos kovą dėl gražuolės Sitos. Nugalėjęs Ravaną, Rama taip pat pagauna jo vimaną Pušpaką ir su Sita ant jo parskrenda namo. Pažodžiui ji skamba taip: „Mašiną Pušpaką, kuri panaši į saulę. …, atnešė galingasis Ravana; ši graži oro mašina skrieja bet kur, kur tik panorėjusi, …. ši mašina panaši į šviesų debesį danguje, …. karalius [Rama] į ją įlipo, ir šis gražus laivas, vadovaujamas Raghiros, pakilo į viršutinius atmosferos sluoksnius”.
(Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam užsiprenumeravusiam metams dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
