Prieš daugelį metų didvyriai gyveno ir mirė dėl karaliaus garbės, dėl savo žemės ir gražių damų. Tačiau jie tebegyvi ir šiandieną, žavėdami mus senovinių legendų magija ir perkeldami į pasaulį, egzistuojantį už erdvės ir laiko ribų, tačiau suprantamą kiekvienam žmogui – pasaulį, kuris nušviečia kiekvieną mūsų veiksmą. Karalius Artūras ir jo narsūs riteriai, kadaise palikę tolimosios Britanijos žemes, ir toliau kovoja žmonių sielose, žadindami prisiminimus jų širdyse. Prieš daug daug metų Britanijos žemėje gyveno grėsmingasis karalius Uteris Pendragonas, o jis buvo įsimylėjęs gražuolę Igreną, Kornvalio hercogienę. Už laimę susivienyti su ja karalius pažadėjo burtininkui Merlinui savo būsimą sūnų. Kai vaikas gimė, Uteras, laikydamasis žodžio, atidavė berniuką išmintingajam druidui, kad šis jį auklėtų pagal savo nuožiūrą. Taip mažasis Artūras neteko tėvų ir tapo sero Ektoro įvaikintu sūnumi.
Netrukus Uteras mirė ir įsivyravo chaosas. Bijodamas tarpusavio karo, Merlinas gruodžio naktį surinko Anglijos baronus. Išėję pro šventyklos duris, jie pamatė aikštėje stebuklingai atsiradusį akmenį, į kurį iki ašmenų vidurio buvo įsmeigtas kalavijas. „Kas sugebės ištraukti šį kalaviją iš akmens, – skelbė užrašas, – tas taps Anglijos karaliumi“. Daugelis norėjo išbandyti savo jėgas, tačiau kardas net nekrustelėjo, ir Anglijos sostas neatrado ilgai laukto valdovo. Eskaliburas, stebuklingasis Artūro kalavijas, kurį paslaptinga ranka iškėlė iš užburto ežero vandenų, spindėjo kaip trisdešimties deglų šviesa.
(Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam užsiprenumeravusiam metams dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
