Velykų išvakarėse dažnas pagalvojame apie Kristų. Susimąsčiau ir aš, prisimindamas, kad dar IV amžiuje iki Atpirkėjo gimimo romėnų filosofas, dramaturgas ir politikas Seneka Jaunesnysis užrašė posakį „manus manum lavat”. Tikėtina, iš tuomečio folkloro paimtas posakis išgyveno iki mūsų dienų, ir kiekvienas esame girdėję tą „ranka ranką plauna”. Jo apibendrinta reikšmė apima abipusę pagalbą, paramą, nors mūsuose jis daugiau asocijuojasi su juodais kyšininkų ir korupcionierių darbeliais. „Tu – man, aš – tau” nušvilptus ar pasisavintus pinigėlius, žemes, turtus. Įvairios asociacijos sukasi galvoje, matant Trumpo patikėtinio ir putininės imperijos šeimininko bičiulišką pasisveikinimą. Kokiame kontekste spaudžia rankas dviejų, rodos, nesutaikomų valstybių atstovų burkavimą: ar yra už ką spausti ranką bene garsiausiam šio amžiaus nusikaltėliui?
Atsakingas už šimtų tūkstančių žūtis ir milijonų kančias nusikaltėlis lyg niekur nieko spaudžia ranką atstovui valstybės, kuri aprūpino Ukrainą ginklais okupantų naikinimui. Rodos, iš tolo nevalia artintis prie pasiuntinio šalies, sąlygojusios daugybės rusų, tegul ir agresorių bei žudikų, mirtis? Diktatoriui tai nė motais, o ir Trumpo atstovo atmintis trumpa. Krymo ir kitų Ukrainos žemių – bemaž penktadalio teritorijos – užgrobimas toks menkas niekis, kad tiesia ranką diktatoriui. Na, pamanyk, trejus metus naikina ukrainiečius, atplėšė daugiausia pramonės įmonių ir gamtos turtų turinčią Rytų Ukrainą – kas jau čia tokio baisaus? Sukėlė nematytų mastų ir tragiškų pasekmių karą XXI amžiaus Europoje – nieko juk tame pasibjaurėtino, juk žudynės vyksta ne Amerikos teritorijoje?
Išvogė savąją imperiją, nuskurdino milijonus rusų, pasiuntė šimtus tūkstančių mirti Ukrainoje, militarizavo alkaną ir nuskurusią, todėl itin pavojingą imperiją – nereikia dėl to raukyti antakius, juk pavojus gresia ne Amerikai, o Europai. Berods, tokios mintys sukasi įgaliotojo atstovo mintyse, persipindamos su užmačiomis užvaldyti Ukrainos žemių turtus mainais į sąlyginio saugumo pažadą? Imperijos vadeiva savųjų kėslų neatsisakys: Ukraina – be NATO, t.y. be realių saugumo garantijų. Jokie kiti pažadai ir popieriukai veiksmingai nesustabdys įsibėgėjusią agresijos mašiną, kaip nesustabdė susitarimas dėl Ukrainos žemių neliečiamumo mainais už atsisakymą nuo branduolinių ginklų. Paradoksalu, bet jeigu Ukraina šiandieną turėtų masinio naikinimo ginklus, paveldėtus iš sovietų imperijos, gyventų sau rami ir saugi, o kinkas drebintų putininė „deržava”.
Bet grįžkime prie elementarios etikos ir krikščioniško padorumo. Ar dera bičiuliautis ir glebėsčiuotis su kruviniausiu XXI amžiaus nusikaltėliu, draugiškai spaudžiant jo leteną? Ar prasminga aptarinėti su juo sandorius („deal’us”, kaip mėgsta kartoti dabartinis JAV vadovas), o ne stiprinti Ukrainos gynybines galias? Matyt, Trumpo administracija pasirinkusi gražbyliavimo diktatoriui kelią, nes silpnesnė Ukraina – tai ir silpnesnė, nesaugesnė Europa, o tai Trumpo draugužiams itin palanku. Imperinio mąstymo ir monopolinės strategijos keleliu pasukusi JAV administracija, rodos, labiau žavisi putininės imperijos grobikiška strategija, paremta jėgos ir neonacizmo kultu, o ne krikščioniška dorove ir taikiu sugyvenimu, vešinčiais Europoje.
Kokie „deal’ai” vyksta už civilizuoto pasaulio nugaros, jam pačiam menkai žinant apie sandorių užkulisius? Ar, išdraskius Ukrainą, neateis apsnūdusios Europos eilė, ir barbariškos gaujos neatsliūkins į europines visuomenes? Kaip nutarę dalintis pasaulį JAV (ir Kinijos?) lyderiai, ir kokią vietą jie paskirtų Europai? Ar tai būtų ne itin kvapni vietelė šalia išvietės, ar lygiaverčio ir gerbiamo partnerio ložė? Rodos, imperinio monopolizmo idėjomis paremtos politikos esmė paprasta – žlugdyti potencialius konkurentus, ir JAV bei Kinija draugiškai sutaria auka rinktis Europą? Juk abejoms supervalstybėms ji kelia nemalonius prisiminimus: JAV kultūriškai nepajėgi varžytis su Europa, nes turi gana neilgą krikščioniškos valstybės istoriją, o Kinija ilgą laiką buvo europiečių engiama. Kaip ten bebūtų, bet tik pati Europa privalės išsikovoti deramą vietą pasaulinėje sanklodoje, jokiu būdu nepaduodama rankos grobikiško ir nusikalstamo režimo vadeivai.
(Skelbiamas tekstas yra asmeninė autoriaus nuomonė, nebūtinai sutampanti su redakcijos.)
