Kiekvienas I-X a. Tatevo vienuolyno komplekso, esančio Siuniko provincijoje, lankytojas yra matęs ir žino apie supamąją stelą – įdomiausią ir paslaptingiausią komplekso statinį. Šis kulto paminklas, pastatytas 893-895 m. Švenčiausiosios Trejybės garbei, yra aštuonkampis 8,3 m aukščio akmeninis stulpas. Jį sudaro 12 eilių ir užbaigia ornamentuotas karnizas, ant kurio yra spiralinis rutulys, simbolizuojantis Žemę. Virš jo iškyla chačkaras (kryžiaus akmuo). Ant stulpo pavaizduotas laikrodis ir paukštis. Įdomu tai, kad tai vienintelis statinys, kurio per amžius nesunaikino nei gamta, nei žmogus. Šunas (išvertus iš armėnų kalbos – stela, obeliskas, kolona) įrengtas ant šarnyrinio pagrindo ir, kaip jau minėta, turi įdomią savybę – gali suptis. Manoma, kad senovėje jis tarnavo kaip seismografas, perspėdavęs regiono gyventojus apie gamtos kataklizmus. Be to, stulpas esą įspėdavo ir apie priešo kariuomenės žygį, siūbuodamas nuo kavalerijos tupėjimo. Apie tai jums papasakos gidai, kai lankysitės vienuolyne, ir tą pačią informaciją galima rasti daugelyje šaltinių, taip pat ir informaciniuose stenduose prie paminklo. Tačiau pasirodo, kad viskas yra ne taip, kaip esame įpratę girdėti, ir minėtos versijos greičiausiai tėra legendos. Tad kodėl protėviai aštuonių metrų aukščio akmeninę stelą įrengė būtent šioje vietoje?
(Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam užsiprenumeravusiam metams dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
