Senovės graikų rašytojas Filonas apie šią salą rašė taip: „Rodo sala yra begalinėje jūroje. Senovėje, kai ji dar buvo paskendusi, Helijas ją iškėlė į paviršių, ir paprašė dievų atiduoti salą jam. Čia stovi septyniasdešimties uolekčių aukščio Kolosas, sukurtas pagal Helijo, spindinčio saulės dievo, kuris šviečia ir nemirtingiems dievams, ir mirtingiesiems žmonėms, atvaizdą. Jam pagaminti skulptoriui prireikė tiek daug vario, kad nepakako atsargų, ir teko padėti viso pasaulio vario kasykloms. Ar ne todėl Dzeusas apdovanojo rodiečius tokiu turtu, kad jie pastatytų Helijo garbei statulą, siekiančią nuo žemės iki dangaus?”. Antikiniai autoriai pateikia skirtingus duomenis apie šios statulos aukštį: mažiausias jos aukštis – 30–35 metrai, o kai kurie teigia, kad statulos aukštis siekė gerokai daugiau. Vienas nežinomas autorius mūsų eros pradžioje rašė, kad Kolosas savo kojomis rėmėsi į du priešingus uosto pylimus, o laivai, plaukiantys į Rodą, turėjo praplaukti po juo. Plinijus Vyresnysis buvo nustebintas tuo, kad tik keletas žmonių kartu galėjo apglėbti statulos didįjį pirštą. Šiuolaikinius žmones Koloso dydis nestebina. Kas yra 35-i metrai? Bet senovės pasauliui tokio aukščio metalinė statula buvo tikras pasaulio stebuklas.
(Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam užsiprenumeravusiam metams dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
