Atsistojau ant Butano žemės ir širdis pradėjo daužytis taip, lyg grįžčiau namo, o ne atvykčiau į nepažintą kraštą. Nežinau, kaip tai paaiškinti – bet jausmas neapsakomas. Tarsi būčiau čia jau buvusi. Gal sapnuose. Gal kitame gyvenime
Pirmas įspūdis – kad čia didybė eina koja kojon su kuklumu. Net oro uostas – atrodo, turėtų būti betoninis, triukšmingas, šaltas – bet ne. Jis čia įsilieja į kalnus. Pastatai susilieja su peizažu. Gamta čia – ne fonas, o pilnavertė gyvybės dalyvė.Butanas – tarsi šventykla po atviru dangumi. O žmonės? Apie juos – netrukus. Bet jau dabar žinau: ši kelionė bus ne tik geografinė. Ji bus gili.
Jau šiandien susitikome su švietimo ministru, kuris pasirašė ant savo knygos.Butane žmonės tiki, kad tikras turtas – tai vidinė būsena. Todėl čia matuoji ne laiką, o buvimą. Ne pinigus, o laimę.
Ir man labai smalsu tai patirti gyvai
Butano karalystė dar vadinama „Griaustinio drakono žeme”.Butano žmonės – kaip Himalajai: tylūs, bet didingi.Jie nevaikšto greitai.
Jie neskuba. Jie kalba tyliai. Jie žiūri į akis taip, kad tu pajunti – jie tikrai mato. Būti su jais – tarsi lėtai eiti per kalnus: kvėpuoji giliau, galvoji mažiau, jauti daugiau.
Sutikęs jų žvilgsnį, nejauti įtampos – tik ramybę. Jie šypsosi ne todėl, kad viskas tobula, o todėl, kad moka būti dėkingi už tai, kas yra.
Vienas įsimintiniausių susitikimų – su buvusiu Butano švietimo ministru, kuris pasidalijo savo išmintimi kad laimę valstybėje sukuria ne BVP dydis, o BNL (bendrosios nacionalinės laimės).O apie vidinę darną kalbėjo taip paprastai bet tiek daug pasakė
Tyliai, užvedančiai ir su dėmesiu.
Tyliai, užvedančiai ir su dėmesiu.Tokie jie – dėmesingi, kuklūs ir neapsakomai gilūs.
Čia laimė nėra tik žodis. Ji – kasdienybė, vertybė ir valstybės tikslas.
Butane dominuoja Vadžrajana budizmas. Vegetarai. Tačiau turistams paruošia ir mėsos, kuri atvežama iš Indijos.Ilgą laiką Butane vyravo daugpatystė kai vienas vyras turi kelias žmonas ar žmona turi kelis vyrus (poliandrija). Dažnai moteris gyveno su dviem broliais. Vaikai skaitėsi bendri. Užėjus dviese į miegamąjį, už durų paliekamos šlepetės – ženklas, kad kitam vyrui tuo metu užeiti negalima.
Ilgą laiką tai buvo Butano kultūrinis reiškinys, nors daugiau iš praktikos. Nes priklausė kiek moteris ar vyras turi paveldėję žemės. Nes buvo svarbu užtikrinti bendrą ūkio valdymą.
Šiuo metu išleistas įsakymas, kuriame karalius gali turėti tik vieną žmoną. O Butano žmonės seka karaliaus pavyzdžiu….
Thimpu – Butano karalystės sostinė.Šiandien praleidžiame laiką #Thimpu, bet apie pačią sostinę dar parašysiu kitą dieną.
Degu noru pasidalinti, kad buvome tradicinėje Butano poliklinikoje. Kas mane pažįsta, žino, kad esu gerokai pamišusi dėl netradicinės medicinos žinių, ypač kur dar išlikę tūkstanmečių tradicijų šaknys.Butane gydymas vyksta pagal Tibeto mediciną ir Vakarų. Žmogus renkasi kuri jam labiau tinka. Tiesa, operacijos nevykdomos. Jei reikia operacijos, žmogus siunčiamas į Indiją (valstybė apmoka).Butane tiek tradicinis tiek vakarietiškas gydymas vyksta nemokamai. Jei nori ir turi galimybę, galima paaukoti į bendrą dėžutę. Net užsieniečius(jei prireikia) gydo nemokamai (kalbu apie diagnostiką, vaistų paskyrimą ir vaistus).
Gydytojas labai ramiai paaiškina: jūs susimokėjote atvykdami į Butaną mūsų valstybei. O valstybė man išmoka atlyginimą ir už jūsų gydymą.
Tokia tyra filosofija ir kaip vėl čia viskas nepaprastai paprasta
Net vaistinėse galima rasti vaistų, gaminamų iš augalų, mineralų ir šventuose kalnuose rinktų ingredientų.
Dar šiek tiek apie Tibeto mediciną.Tibeto medicina – tai ne tik gydymo sistema. Tai Visatos, žmogaus ir sąmonės suvokimas viename.
Ši daugiau nei 2500 metų skaičiuojanti tradicija remiasi tuo, kad kiekvienas žmogus sudarytas iš trijų energijų:Lung (Vėjas) – atsakingas už kvėpavimą, nervų sistemą ir mintis.
Tripa (Tulžis) – reguliuoja virškinimą, kūno šilumą ir emocijas.
Beken (Gleivės) – susijęs su imunitetu, stiprumu ir stabilumu.
Ligos – tai šių energijų disbalansas.
Tačiau čia gydoma ne tik kūnas, bet ir protas, elgsena, net karma (tam naudojamas gydymas mantromis).Gydytojai moka diagnozuoti pagal pulsą, akis, liežuvį, šlapimą, veido spalvą, apklausą – ir matyti visą žmogaus istoriją.Diagnozė nustatoma ne per 5 minutes, o per pokalbį, tylą, žvilgsnį, pajautimą žmogaus būsenos.
Vaistai Tibeto medicinoje gaminami iš 100+ augalų, mineralų, brangakmenių ir visko, ką galima rasti gamtoje. Gaminami kalbant mantras, suderintai su mėnulio dienomis – tinkamu laiku. Tik tada vaistai turi stipriausią ir tiksliausią poveikį.Taip pat naudojami žoliniai preparatai, akupunktūra, moksaterapija, taurės, vonios, kraujo nuleidimas, „plaktukas”.
Pas gydytoją kabinete (ir kituose kabinetuose) kabo medicinos Budos paveik
slai. Medicinos buda padeda gydytojui atlikti patį teisingiausią gydymo sprendimą. Gydytojas kalba mantras.
Ir šis gydymas vyksta šiomis dienomis, išsivysčiusioje valstybėje
Nuostabus dzongas(vienuolynas) dar vadinamas Didžiosios palaimos rūmais, kuriuos XVIIa. pastatė Zhabdrung Ngawang Namgyel pergalėms prieš tibetiečius atminti.
Dzonge vyko apeigos, tad pavyko viena akimi sudalyvauti
Netoliese yra Šventojo bepročio Drugpa Kunley šventykla.
Drukpa Kunley šventykla, dar vadinama Chimi Lhakhang, nėra tiesiogiai Punakha Dzonge. Ji yra maždaug 7,5 km nuo Punakha Dzongo. Nors į ją nevykome, bet labai noriu papasakoti apie čia gyvenusi įžymųjį vienuolį Drugpa Kunley.
Ar esate girdėję apie keisčiausią ir spalvingiausią Butano šventąjį, vadinamą „Šventuoju bepročiu“? Tai Drugpa Kunley – legenda, kurio gyvenimas ir mokymai iki šiol kelia ir šypsenas ir nuostabą.
Butane, Punaka mieste, stovi nuostabus dzongas su #DrugpaKunley šventykla, kuri traukia žmones iš viso pasaulio.
Kodėl? Nes šis šventasis laužė visas taisykles ir įrodė, kad dvasinis nušvitimas gali būti pasiektas neatsisakant žemiškų malonumų. Jam celibatas nebuvo būtinas, net priešingai – jis šlovino gyvenimo džiaugsmą visomis jo formomis.
Drugpa Kunley buvo labai charizmatiškas ir neįprastai keistas, todėl būtent jam priskiriama tradicija Butane visur piešti falus, kaip vaisingumo ir apsaugos simbolius. Falo piešiniai daug kur puošia namų sienas, gatves, stogus. Taip siekiama išvaryti piktąsias dvasias ir pritraukti sėkmę bei vaisingumą.
Ne veltui Kunley buvo vadinamas „5000 moterų šventuoju“ arba „vaisingumo šventuoju“. Moterys iš įvairių pasaulio kampelių keliaudavo į jo vienuolyną prašyti palaiminimo, tikėdamos, kad tai padės susilaukti vaikų. Pats Kunley buvo itin garsus savo neįprastu „ginklu“ – jo penis netgi turėjo savo vardą: „Liepsnojančios išminties perkūnas“.
Tokia yra Drugpa Kunley istorija – drąsi, netikėta ir kupina gyvenimo džiaugsmo bei išminties, kuri ir šiandien traukia turistus į Butaną pažinti šio unikaliojo „šventojo bepročio“ palikimo.
Publikacijos partneris – http://www.amedicina.lt. Autorės nuotraukos. Tęsinys netrukus.
