(Paskutinė pasakojimo apie Butaną dalis, pirmas dvi skaitykite čia ir čia.) Tibetas šiandien – oficialiai Kinijos dalis, bet istoriškai tai buvo didžiulės dvasinės įtakos centras visam Himalajų regionui. Ir būtent su Butanu šis kalnų kraštas siejamas ypač stipriais kultūriniais ir religiniais ryšiais.
Nuo senų laikų #Tibetobudizmas buvo tarsi švyturys Butanui. Jau VII–VIII a. galingieji Tibeto karaliai, tokie kaip Songcenas Gampo, ne tik skleidė budizmą savo šalyje, bet ir plėtė budizmą – statė vienuolynus. Legenda pasakoja, kad pats Guru Rinpočė – mistinis Padmasambhava, kuris laikomas Tibeto budizmo tėvu – atvyko į Butaną „pažaboti demonų“ ir išvalyti žemę šventiems darbams. Jo veikla padėjo įtvirtinti Vadžrajanos budizmą – ezoterinę, simboliais ir ritualais turtingą tradiciją, kuri iki šiol yra Butano dvasinio gyvenimo pagrindas.
Tibeto įtaka Butanui buvo ne tik religijoje. Kalba, architektūra, meno stilius, netgi apranga – visa tai persipynė su vietinėmis tradicijomis ir sukūrė unikalų Butano kultūrinį veidą. Viena iš pagrindinių budizmo mokyklų – Njingmapa, kilusi iš Tibeto, – šimtmečius dominavo Butano vienuolynuose.
Šiandien šios senosios tradicijos vis dar gyvos. Vakar pravažiavome pro Chimi Lhakang – vienuolyną, kurio istorija susijusi su legendiniu „išprotėjusiu šventuoju“ Drugpa Kunley. Tai jis garsėjo neįprastu būdu skleisti išmintį – per humorą, šokiruojančius veiksmus ir falinę simboliką. Ir vis dar, šimtmečiais vėliau, vienuolyne vyksta apeigos, kuriose tikima vaisingumo ir sveikatos stebuklais.
Pačios buvom pašventintos po ceremonijos mediniu falu paliečiant galvą
taip perduodama laiminanti galia. Viena turistė, užsisakiusi asmeninę apeigą, buvo dar labiau nustebinta – milžiniškas falas uždėtas jai ant nugaros, su kuriuo ji tris kartus apėjo šventovę. Ritualas skirtas moterims, norinčioms susilaukti vaikų. Šalia stovintys vietiniai šypsojosi – jiems tai ne keistenybė, o gili, tradicijomis įsišaknijusi praktika.
taip perduodama laiminanti galia. Viena turistė, užsisakiusi asmeninę apeigą, buvo dar labiau nustebinta – milžiniškas falas uždėtas jai ant nugaros, su kuriuo ji tris kartus apėjo šventovę. Ritualas skirtas moterims, norinčioms susilaukti vaikų. Šalia stovintys vietiniai šypsojosi – jiems tai ne keistenybė, o gili, tradicijomis įsišaknijusi praktika.Galbūt visa tai atrodo neįprasta, bet Butane svarbiausia yra ne forma, o tikėjimas. Ir tas tikėjimas – gyvas, kvėpuojantis, persmelktas tūkstantmečių dvasinės patirties, kurios šaknys glūdi Tibeto kalnuose.
Rytoj laukia 3,5val.lipimas į Taktshango (Tigro lizdo) vienuolyną. Laukia išbandynas, nes prognozės rodo lietų, o reikės dar ir nusileisti kalnu žemyn
Laukiu rytojaus, o šiandien dalinuosi Butano vaizdais iš dienos kelionės
Vienuolynas, kabantis tarp dangaus ir žemės…
Vieta, kur mistika susilieja su istorija, o žmogaus valia tampa tiltu tarp žemės ir dangaus. Tai – #Taktšango vienuolynas, dar žinomas kaip Tigro lizdas. Vienas įspūdingiausių vienuolynų pasaulyje, įsitaisęs ant stačios uolos 900 metrų virš #Paro slėnio Butane.
Į šią šventą vietą kilome dvi valandas – beveik visą laiką aukštyn, vingiuotu kalnų taku. Iššūkis? Taip. Bet, tiesą sakant, tikėjausi sunkiau. O žadėtas lietus taip ir nepasirodė – Budai už tai nuoširdžiai padėkojome. Dieną vainikavo vienuolio palaiminimas pačiame vienuolyne – tikrai nepaprasta akimirka
Šis vienuolynas – ne tik architektūros stebuklas, bet ir gyva legenda. Sakoma, kad uoloje gyveno demonas, kuris nuolatos siuntė žmonėms ligas ir nelaimes. Todėl čia atskrido Guru Padmasambhava (Guru Rinpočė) – ant skraidančios tigrės nugaros. Tigrė, kaip manoma, buvo jo mokinė, kuri įgijo šventą pavidalą. Guru čia meditavo 3 mėnesius ir sutramdė demono piktąsias dvasias. Ola, kurioje gudu meditavo, atveriama lankytojams tik vieną kartą metuose, per specialią ceremoniją. Pats vienuolynas pastatytas vietoje, kurioje nusileido tigrė – Tigro lizdas.
Dabartinis vienuolynas buvo pastatytas 1692 m. 1998 m. jį nusiaubė didžiulis gaisras. Tačiau vienuolynas kruopščiai atkurtas – iki smulkiausių detalių. Džiugu, kad šiandien vėl galėjau jį pamatyti ir išgyventi. Man tai daugiau nei 7 km kelionė į kalną – tai tikras vidinis nuotykis ir išgyvenimas.
Tad dar kartą padėkoju už įspūdingas patirtis ir dalinuosi su jumis vienuolio palaiminimu
Dar vienas pasakojimas apie #Butano kalnų lobius…
Ten, kur kalnai slepiasi už debesų, slypi viena iš gamtos paslapčių – auksinis grybas, kitaip žinomas kaip #Ophiocordyceps sinensis.
Šis grybas nėra paprastas – jis renkamas tik rankomis, aukštai kalnuose, tik tam tikru metu. Vėliau parduodamas valstybės organizuojamuose aukcionuose. Kiekvienas #grybas yra įvertinamas ir pažymimas kokybės raide. O štai ką tos raidės reiškia – parašysiu kiek vėliau. Pirma – šiek tiek apie tai, kaip atsiranda/išauga kordicepsas.
Kas iš tikrųjų yra kordicepsas?
Tai – parazitinis grybas. Bet ne bet koks – jis medžioja. Jo gyvenimo ciklas skamba tarsi siužetas iš mokslinės fantastikos:
1.Pirmiausia vėjas išsklaido sporas.
2.Sporos nusileidžia ant nieko neįtariančio vikšro ar lervos ir įsiskverbia į jo kūną. Čia pradeda augti – tyliai, lėtai.
3.Vabzdys gyvena tol, kol grybas jį iš vidaus paverčia maistu.
4.Galiausiai, kai kūnas jau būna sunaudotas visas, grybas prasikala į paviršių – ir taip išauga vaisiakūnis.
Iš jo vėl paskleidžiamos sporos – ir ciklas tęsiasi.
Taip gamta pati reguliuoja vabzdžių populiaciją. Ir tuo pačiu – dovanoja mums vertingą vaistą, kuris naudojamas jau tūkstančius metų.
Bet ne visi kordicepsai lygūs. Priklausomai nuo išvaizdos, vientisumo, veikliųjų medžiagų kiekio – jiems priskiriamos klasės:
A klasė – aukščiausia klasė, natūraliai išaugęs, vientisas.
B klasė – mažesnės kokybės, gali būti mažiau vientisas. Bet dar geras veikliųjų medžiagų kiekis.
C klasė – vidutinės kokybės, dažnai naudojamas ekstraktams ar masinei gamybai.
D klasė – apdorotas, turintis daug mažiau veikliųjų medžiagų.
Butano kordicepsas – tai ne šiaip papildas. Tai kultūros dalis ir dvasinis paveldas.
Kai laikai rankoje tokį grybelį – vikšrelį, jauti, kad laikai ne produktą, o istoriją, kalnus ir žmogaus ryšį su gamta.
Pirkome ir mes kordicepso, mumijo. Vis tas noras kuo ilgiau jaustis gerai, nors turime ir lietuviškų puikių produktų
Publikacijos partneris – http://www.amedicina.lt. Autorės nuotraukos.
