Dalia Rukienė. Nepalo žavesys

Katmandu

Vos išlipus iš lėktuvo pasitinka chaosas – automobilių kakofonija, dulkių debesys ir šiek tiek beprotybės ore. Ir visgi… kažkas čia mane traukia. Nors akys niekaip nespėja sugriebti visko, kas vyksta aplink, bet keistai ramu. Galbūt tai dėl Šarūnė Pučinskaitė – mūsų gidės, kuri spinduliuoja meile šiai šaliai nuo pirmo pasisveikinimo

Šarūnė – lietuvė, Nepale gyvenanti jau septynerius metus. Čia ji mokosi piešti šventą budistinio meno formą – thanghas. Jos kasdienybė – linija po linijos piešiami dievybių veidai, akys, simboliai. Ji mus pakvietė prisiliesti prie šio meno. Piešėme Budos akis. Pradžioje tik liniuote ir pieštuku. Nes pirmiausia čia svarbi geometrija. Kiekviena linija turi būti tiksli. Vieną dievybės atvaizdą Šarūnė piešė… devynis mėnesius. Jei viena linija „netyra“ – viskas iš naujo. Kol išsilaisvini. Kol ranka pradeda kalbėti širdimi

Apie Nepalą dar tikrai parašysiu daugiau, nes ši kelionė – tai ne atostogos, man – tai kelias į save. Šiandien mūsų žingsniai vedė prie Boudha Stupos – arba Khasti Chaitya. Tai – nušvitimo simbolis, Tibeto budizmo širdis. Viena didžiausių sferinių stupų pasaulyje. 1979 metais tapo UNESCO pasaulio paveldo objektu.

Stupa tokia gyva

, nes kiekvieną rytą ir vakarą aplink ją vaikšto žmonės. Vieni su maldos karoliais, kiti pasikalbėdami. Mačiau net vietinės merginas einančias su aukštakulniais. Visi eina ratu, pagal laikrodžio rodyklę – savu tempu.

Panašu, kad aplink stupą verda pagrindinis miesto gyvenimas. Aplink pilna parduotuvėlių ir viešbučių. Ir kiekvienas suranda čia savo vietą

Sakoma, kad tai, ką galvoji eidamas aplink stupą… išsipildo. Todėl reikia labai gerai žinoti, ką tuo metu galvoji

Ar tikrai pildosi, aš dar pamatysiu

Katmandu slėnio širdyje, buvome tokioje vietoje, kur gyvenimas ir mirtis susilieja į vieną stulbinančią patirtį.

#Pašupatinato šventykla – tai ne tik įspūdinga XV a. hinduistinė šventykla, įtraukta į UNESCO paveldą. Tai vieta, kur žmonės susirenka palydėti artimuosius į paskutinę kelionę.

Stebėti šias apeigas man buvo labai jautru ir keistas išgyvenimas kurio nesitikėjau.

Kūnas ant neštuvų atnešamas apdengtas, po to atidengiamos pėdos ir galva. Galva dalimis vis pašlakstoma vandeniu, kalbant maldas. Kadaise kojos buvo merkiamos į šventą upę, bet dabar dėl taršos to daryti nebegalima. Atsisveikinus artimiesiems, kūnas vėl uždengiamas.

Po to kūnas pernešamas tolėliau – šalia upės, kur jau vyksta kremacijos ceremonijos. Viskas daroma su ypatingu orumu ir pagarba. Garbė uždegti kūną tenka vyriausiam sūnui. Pelenai paleidžiami į srovę, kad ji nusineštų ne tik kūną, bet ir blogąją energiją.

Šventykloje veikia net paliatyvios pagalbos centras – gydytojas nustato, kada žmogaus siela jau ruošiasi palikti kūną. Tam tikrose kūno vietose esantys taškai rodo, jog per 10–20 minučių ji išeis.

Tada artimieji spėja atsisveikinti, žmogus išnešamas į lauką, paguldomas galva šventyklos link – kad išeinanti siela užbaigtų savo samsaros ratą ir daugiau nebegrįžtų į žemę.

Šalia šventyklos – visai kitas pasaulis. Aplink gyvena beždžionės, kurias vietiniai maitina tikėdami, kad taip kaupia gerą karmą. Aukščiau, šventyklos teritorijoje, žmonės gyvena paprastą gyvenimą – laiko karves, meldžiasi, gyvena šalia mirties.

Tai viena iš tų vietų, kurios ilgai neišnyksta iš atminties. Čia viskas apie cikliškumą, priėmimą ir ramybę.

Atrodė tarsi žinau, bet ši realybė savaip, bet labai tiksliai sudėjo taškus ant gyvenimo raidžių.

Viskas, kas turi pradžią – turi ir pabaigą. Bet kelionė palieka pėdsaką giliau nei tik nuotraukose ir tada jos pabaiga tampa tik naujos istorijos pradžia.

Šiandien jau sukame link namų, bet širdyje – dar tiek daug #Nepalo ir #Butano. Tai buvo ne tik šalys – tai buvo jausmai, kvapai, šypsenos, tylūs kalnų rytai ir pokalbiai su žmonėmis, kurie gyvena visai kitaip… bet taip artimai.

Laukdama skrydžio, dalinuosi dalimi šios kelionės – veidais, kurie man primins, kodėl verta keliauti ne tik toliau, bet ir giliau.

O pasakojimų apie šias šalis dar tikrai bus. Nes kai pasaulis taip stipriai suvirpina – tylėti nesigauna