Perskaitę pavadinimą, bandėte įspėti tą „naikintoją Nr.1”: gal Zelenskis ar Baidenas, o gal tai jau nutolusios praeities veikėjai Hitleris, Napoleonas ar koks viduramžių Čingischanas? Viskas daug paprasčiau, nors ir paradoksaliau – didžiausias ir aršiausias šiandienės rusijos imperijos naikintojas yra jos diktatorius. Tiesa, savąją karaliją jis griauna ne daužydamas kūju ar sukeldamas stichijos siautėjimą, o žmogiškųjų ydų pagalba. Sakote, kad keblokai ir painokai čia bandau pateikti? Ne, viskas elementaru, kaip kad sakė kadaise Šerlokas Holmsas daktarui Vatsonui: „Elementaru, Vatsone!”
Naujasis fiureris įklimpo. Įklimpo giliai, iki pat ausų, savosiose ydose, baimėse ir nemokšiškume. O kur dar godumas, pavydas, puikybė, gobšumas?! Jau ketvirtį amžiaus Putinas nuosekliai kenkia ir naikina Rusiją, o kelis pastaruosius metus jam tai ėmė tiesiog puikiai sektis. Kare Ukrainoje sunaikino ar suluošino gerą milijoną darbingų rusų, dar antra tiek išmovė užsienin nuo perspektyvos išsitaškyti fronte. Tie du milijonai jau nieko nebesukurs Rusijai (svetur iškeliavo anaiptol ne tinginiai ir pašalpų prašinėtojai), nebegimdys vaikų, o geriausia atveju tik prašys neįgaliojo paramos.
Naikinti rusus Putinui sekasi ir kitais būdais: elgetiškas pensijas gaunantys pagyvenusieji miršta it musės, nesulaukdami deramos medicininės pagalbos, nes šiai skiriamos lėšos smarkiai sumažintos, o efektyvių vakarietiškų vaistų vaistinėse nei su žiburiu nerasi. Ir rusiškieji medikamentai pabrango ne procentais, o kartais. Jaunimas nebegimdo vaikų, nes būstas su 25% palūkanomis neįperkamas nei vienam, o valstybinė paramos pirmajam šeimos būstui programa užtrūko (tiesa, nieko nepagimdys – net veršiuko).
Žlunga ištisos pramonės rūšys, mesdamos į gatvę bedarbių minias. Naftos gamybos rentabilumas balansuoja ant racionalumo ribos, angliakasybos, metalurgijos, miško pramonės dūsta, ant kelių maldaudamos valstybės dotacijų, kurių nėra iš kur paimti – pinigus ryja žudikiška agresija Ukrainoje. Putino uoliai puoselėjama, vogdama menkstančius gamtos resursus, lobsta diktatoriui artimų oligarchų šutvė, apdairiai išgabenanti prisivogtus pinigėlius užsienin. Ploja diktatoriui katučių visa banda įvairaus plauko biurokratų, karo peslių, propagandistų, jėgos struktūrų smogikų. Tai – ištikimas naikintojui klanas, tiesa, tik iki, tol, kol nebeturėdamas pinigų karui tęsti, diktatorius nusitaikys į „saviškių” santaupas, suktu būdu jas nusavindamas.
„Kinijos benzino kolonėlės” – būtent taip pašiepiamai patys kinai vadina išvogtą kaimynę – vadeiva nuosekliai žlugdo inovacijas, mokslą, švietimą, vietinį verslą stumia į totalių tarpusavio įsiskolinimų liūną. Gaminti produkciją tampa neberacionalu – praktiškiau ir pelningiau importuoti kiniškas prekes. Tik šios yra tokios „kokybės”, kad stenantis rusas jas perka tik iš būtinybės ir nevilties – kokybiškų rinkoje nėra. Perka už didžiulius pinigus kiniškus kledarus, kurie po pirmo pusmečio ima rūdyti ir girgždėti, o po kelių metų tampa nieko nevertomis senienomis. Putinui pavyko „sėkmingai” išvyti europinius automobilių gamintojus, tad dabar jų cechuose surenkami kiniški sugriuvėliai, finale gaunantys ant variklio dangčio rusišką firminį ženklą – antai, „rusiškas” gaminys!
Visuomenę persunkusi baimė ir apsimestinis „patriotizmas” – visai taip, kaip hitlerinėje Vokietijoje ar stalininėje sovietų sąjungoje. Įsibaiminę piliečiai bijo nors vieną žodelį prieš diktatorių, režimą ar karą Ukrainoje tarstelti. Teroras, drakoniškos bausmės už tiesos sakymą, ilgos įkalinimo bausmės išdrįsusiems nepulti ant kelių. „Sėkmingas” blaivios sąmonės, sveiko pilietiškumo, analitinio mąstymo naikinimas – ryškus putininės epochos bruožas. Tad ir girdime įbaugintų žmogelių vapėjimą apie pritarimą diktatoriui, „kovą iki pergalės Ukrainoje”, atsaką „klastingiems vakarams” ir kitas uoliai išmoktas propagandines klišes. Imk į rankas 1948-ais Orvelo parašytus „1984-uosius”, ir išvysi putininės imperijos marazmus 1:1. Neįtikėtina!
Paradoksas, bet faktas: ne tik civilizuoto pasaulio aršiausias priešas, bet ir pačios rusijos uolusis naikintojas yra tas pats asmuo – nusikalstamos „silovikų” – jėgos struktūrų peslių – grupuotės vadeiva. Taigi, ne Hagos teismas turėtų sodinti nenaudėlį nusikaltėlių suolan, o patys rusai privalėtų sučiupti ir sudoroti netikšą. Ar yra vilties ir bent menkiausia perspektyva, kad apvogti ir apkvailinti kaimynai sugebės atsipeikėti, ir išvers diktatorių iš sosto? Parodys laikas ir tolesni rusijos naikinimo putino rankomis tempai, jei tik nemokšiškumu diktatorius išvarys į gatves minias alkanų rusų.
