Nevali-Čori – ankstyvojo neolito gyvenvietė prie Eufrato upės rytinėje Turkijoje. Įsikūrusi prie Tauro kalnų papėdės. Čia yra senovės šventyklos ir monumentalios skulptūros. Tyrimai, kartu su Giobekli Tepe šventyklų kompleksu, iš esmės pakeitė šiuolaikines žinias apie ankstyvąjį neolitą Artimuosiuose Rytuose. Tyrimai buvo atlikti 1993 m. dėl planuojamo vandens rezervuaro statybos. Šiuo metu kartu su kitais archeologiniais paminklais aplinkinėse vietovėse ji yra po vandeniu. Gyvenvietė susideda iš penkių lygių. Juose buvo rasta dvidešimt trijų ilgų stačiakampių statinių, sudarytų iš dviejų ar trijų lygiagrečių kambarių eilių, liekanų. Prie jų prisišlieja struktūros, sudarytos iš sienų projekcijų, kurios laikomos gyvenamosiomis patalpomis. Gilus daugiasluoksnis pamatas sudarytas iš didelių apdorotų akmenų, o tarpai tarp jų užpildyti mažesniais akmenimis. Kas metrą-pusantro pamatuose iškloti kanalai, einantys statmenai pagrindinei pastato ašiai, uždengti plokščiais akmenimis, bet atviri šonuose. Jų paskirtis nežinoma, tai galėjo būti drenažo sistema arba oro kanalai namų vėsinimui ir vėdinimui.
Visą apybraižą galite skaityti dėka jos rėmėjo – apsilankykite https://draudimopolisas.lt, drauskitės ir būkite saugūs.
Šiaurės vakarų dalyje gyvenvietės yra kulto kompleksas, kuriame išskiriami trys nuoseklūs archeologiniai sluoksniai. Du viršutiniai turi cementines grindis, kurios seniausiame sluoksnyje neišliko. Panašus grindų danga žinoma Giobekli Tepe ir Čajoniu. Į sienas įmontuotos kolonos, panašios į Giobekli Tepe, o dvi atskirai stovinčios trijų metrų aukščio kolonos yra šventyklos centre. Tikriausiai lubos buvo lengvos ir plokščios. Patalpose rasta daug kalkakmenio skulptūrų, įskaitant žmogaus galvas su plaukų kuokšteliais. Be jų yra paukščių atvaizdai, kai kuriose kolonos išraižytas reljefas, kuriame matomos žmogaus rankos. Panašūs atvaizdai randami Giobekli Tepe.
Be akmens skulptūrų, rasta keletas šimtų maždaug penkių centimetrų aukščio degto molio žmogaus figūrėlių, o tai rodo, kad keramika buvo naudojama sakraliniais tikslais dar prieš molinių indų atsiradimą.
Sprendžiant iš būdingų titano antgalių, gyvenvietė priklauso PNB kultūrai. Pastatų tipas taip pat būdingas PPNB: stačiakampiai statiniai su kanalų sistema po pastatais, panašūs į anksčiau rastus Čajoniu. Remiantis radioaktyvios anglies tyrimu, antroji devintojo tūkstantmečio prieš mūsų erą pusė, kas taip pat atitinka statinius Čajoniu ir kitose PNB kultūros gyvenvietėse. Seniausias sluoksnis priskiriamas 10 tūkstantmečiui prieš mūsų erą, kas atitinka pačią anksčiausią PNB laikotarpį.
X tūkstantmetis prieš mūsų erą – laikotarpis nuo 10 000 iki 9001 metų prieš mūsų erą: apie 10 000 m. pr. m. e. – neolito laikotarpio priešistorinės statulos, rastos Nevali-Čori ir Giobekli Tepe kaimuose netoli Šanlurfos miesto šiuolaikinėje Rytų Turkijoje. Giobekli Tepe – netoli senovės miesto Edesos šiuolaikinėje Turkijoje. Vienas iš seniausių ir didžiausių megalitinių statinių pasaulyje. Apytikriai datuojamas IX tūkstantmečiu prieš mūsų erą.
Maždaug 7500 m. pr. m. e. Giobekli Tepe staiga ištuštėja. Įvyksta kažkas keisto: didinga šventovė užpilama žemėmis. Taip, „konservuotoje“ formoje, ji stovės beveik dešimt tūkstančių metų, kol čia atvyks archeologai. Pusantro šimto kilometrų spinduliu nuo šventosios kalvos (Giobekli Tepe) mus dominančiu laikotarpiu (9600–8800 m. pr. m. e.) buvo šios gyvenvietės: Nevali-Čori, Kajoniu, Chalan-Čemis, Džerf-al-Achmaras, Tel-Kvaramelis ir Čeik-Hasanas.
Chalan-Čemis, įkurtas 10200 m. pr. m. e., šiuo metu nebeegzistuoja, nes buvo užtvindytas statant užtvanką. Datavimas – 1000–9200 m. pr. m. e. Gyvenvietė nedidelė, apie pusės hektaro ploto. Gyventojai vertėsi medžiokle (muflono ir elnio kaulai sudaro atitinkamai 36% ir 27% kaulų liekanų) bei laukinių augalų rinkimu. Yra įrodymų, kad pačioje gyvavimo pabaigoje buvo auginamos kiaulės. Apvalūs namai aplink centrinę aikštę yra penkiolikos metrų skersmens.
9880 m. pr. m. e. Reino upės baseine Vokietijoje įvyko vulkaninė katastrofa. Specialistai ją pavadino „ledynmečio Pompėja“. Dėl šios vulkaninės veiklos dideli plotai kartu su gyvenvietėmis buvo užtvindyti vulkanine lava, kurios sluoksnis siekė penkiolika metrų, o pelenų lietus pasiekė šiuolaikinę Lenkiją. 9600 m. pr. m. e. buvo aukščiausias pasaulio vandenynų lygis. Apie 9500 m. pr. m. e. atsirado pirmieji Giobekli-Tepe šventyklų komplekso statiniai. Apie 9500 m. pr. m. e. įkurta Tel Abu Chureira – ankstyvojo neolito gyvenvietė vakarų Mesopotamijoje. Po 9000 m. pr. m. e. iškilo pirmieji akmeniniai statiniai Jerichoje, pastatyti Natufijos ikižemdirbystės kultūros laikotarpiu, Japoniją apgyvendino tautos, atvykusiomis, matyt, iš Azijos žemyno šiaurės. Apie 10 000 m. pr. m. e. žmogus prijaukino šunį. Apie 10 000 m. pr. m. e. išmirė Homo floresiensis, paskutinis išlikęs žmogaus giminaitis. O tuo metu Lietuvoje…
