Graikijos saloje Eubėjoje yra tikra archeologinė mįslė: dvidešimt penki milžiniški statiniai, vadinami Drakospita arba Drakonų namais. Pastatyti iš megalitinių kalkakmenio blokų, sudarančių piramidės formos stogą, paslaptingieji Drakonų namai yra tikra senovės mįslė. Mokslininkai nežino, kas juos pastatė, kaip jie buvo pastatyti, bet svarbiausia – istorikai neturi jokio supratimo, kada jie buvo pastatyti.
Drakonų namai (graikiškai Drakospita) – tai didžiuliai pastatai, išsibarstę pietinėje Eubėjos salos, šeštos pagal dydį Viduržemio jūroje, esančios prie rytinės Graikijos žemyninės dalies pakrantės, dalyje. Vadinamieji Drakonų namai yra stačiakampio formos statiniai, sumūryti iš didžiulių akmenų, pastatyti megalitiniu stiliumi, vienas ant kito be jokio skiedinio.
Tarpai tarp luitų užpildyti mažesniais akmenimis, o stogas padengtas tokiomis pačiomis didelėmis akmens plokštėmis, paliekant tarpą šviesai prasiskverbti.
Visą apybraižą galite skaityti dėka jos rėmėjo – apsilankykite https://draudimopolisas.lt, drauskitės ir būkite saugūs.
Geriausiai išlikę drakonų namai yra ant Oči kalno, esančio pietryčių salos dalyje. Dar trys milžiniški drakonų namai yra Pali-Lakoje ir Kapsale.
Jie vadinami Drakonų namais, nes vietos legenda jų kūrėjams priskiria nežinomas antžmogiškas galias, atsižvelgiant į statybai naudotų akmeninių blokų dydį. Paprasti žmonės negalėjo pastatyti šių masyvių statinių.
Nors Drakonų namai pirmą kartą buvo aprašyti XVIII a. pabaigoje, iki šiol nėra tikslaus šių pastatų datavimo. Kai kurie mokslininkai mano, kad jie gali būti priskirti VII a. pr. m. e., ir yra vėlesnių graikų šventyklų pirmtakai. Kiti mano, kad tai yra helenistinio laikotarpio, t.t. III–IV a. pr. m. e., gynybiniai statiniai.
Tačiau ekspertai iki šiol negali susitarti dėl jų datavimo, o medžiagų, esančių aplink masyvius statinius, trūkumas apsunkina darbą. Drakonų namai buvo „atrasti“ britų geologo Džonu Hokinso, kuris 1797 m. spalio 21 d. užkopė į Oči kalną (1398 metrai virš jūros lygio). Ten jis aptiko statinį, kurį apžiūrėjo ir nupiešė, ir pagal jo konstrukciją padarė išvadą, kad masyvūs statiniai turi būti senesni už klasikines graikų šventyklas.
Sužinojus apie masyvių statinių egzistavimą Viduržemio jūroje, daugelis kitų žmonių atvyko į Graikiją, kad savo akimis pamatytų Drakonų namus.
Per kelerius metus po to, kai juos atrado Hokinsas, čia lankėsi daugybė archeologų, pavyzdžiui, Heinrichas Ulrichas, kuris 1842 m. išleido monografiją apie šiuos statinius. Vėliau pagrindiniai tyrinėtojai buvo amerikiečiai Džinas Carpenteris ir Denas Boidas.
Paslaptingieji Drakonų namai ant Oči kalno yra 1386 metrų aukštyje ir vidutiniškai 12,7 x 7,7 metrų dydžio, su durimis pietinės sienos centre, dviejų metrų aukščio ir metro pločio, virš jų išsikišusi milžiniška dešimties tonų svorio sija, o šonuose yra maži langai.
Sienos yra vidutiniškai pusantro metro storio, tinkamo palaikyti sunkų akmeninę stogą, o vidinė dalis vidutiniškai pakyla į apie pustrečio metro aukštį. Pastato plotas yra pusšimtis kvadratinių metrų, o visas grindų paviršius padengtas akmens plokštėmis.
Kaip pažymi ekspertai, trys Pali-Lakos Drakonų namai savo dydžiu labai panašūs į Oči kalno Drakonų namus, tačiau sienos yra plonesnės, vidutiniškai tik metro storio. Naudoti akmens blokai yra mažesni, o bendras stilius grubesnis, mažiau sudėtingas ir, galbūt, net senesnis.
Keista tai, kad, nepaisant jų milžiniško dydžio ir sudėtingų konstrukcijos elementų, senovės šaltiniuose nėra absoliučiai jokių užuominų apie šiuos pastatus, todėl visa turima informacija yra gauta iš legendų ir folkloro to regiono, kuriame jie buvo pastatyti, taip pat iš vėliau šias konstrukcijas aplankiusių tyrinėtojų.
1959 m. ant Oči kalno buvo vykdomi kasinėjimai, kurių metu buvo rasti keramikos fragmentai, datuojami helenistiniu laikotarpiu. Archeologai taip pat rado įvairių įtvirtinimų, ant vieno iš jų jie aptiko nedidelį tekstą, parašytą nežinomu raštu, kuris dabar saugomas Karisto archeologijos muziejuje.
Įdomios detalės buvo aptiktos 2002 ir 2004 metais, kai Atėnų universiteto astrofizikos katedros mokslininkai tyrinėjo Drakonų namų orientaciją ant Oči kalno. Ekspertai priartėjo prie išvados, kad Drakonų namai buvo orientuoti į Sirijaus žvaigždžių sistemą. Pagal šią padėtį, Drakonų namai buvo pastatyti maždaug 1100 m. pr. m. e.
Mokslininkai iš karto iškėlė hipotezę, kad paslaptingos megalitinės konstrukcijos galėjo būti naudojamos kaip savotiškos astronomijos observatorijos. Tačiau dėl išsamesnių duomenų trūkumo graikiškieji Drakonų namai archeologams tebėra paslaptis.
Kaip pažymi kai kurie autoriai, šie mįslingi statiniai gali tapti raktu į vėlyvosios graikų architektūros evoliucionavimo supratimą.
Nepriklausomai nuo statinių paskirties, lieka paslaptimi, kaip gi buvo pastatyti šie masyvūs namai, kaip jie išliko ir – svarbiausia – koks jų tikslus amžius.
