Paslaptingi įvykiai, vykstantys vienoje mistiškų mūsų planetos vietų, lieka nesuprantami net patiems iškiliausiems mokslininkams. Kas gi slepiasi už šios vietovės? Kalbama apie Kailaso kalną, esantį atokioje ir sunkiai pasiekiamoje Vakarų Tibeto dalyje. Šis kalnas laikomas vienu įdomiausių objektų Žemėje, pritraukiančiu tyrėjų, piligrimų ir paslapčių mėgėjų iš viso pasaulio dėmesį. Nepaisant daugybės bandymų atskleisti jo mįsles, kalnas lieka paslaptingas ir apgaubtas mistika.
Kailaso kalnas siekia 6666-ių metrų aukščio virš jūros lygio, o tai savaime yra įspūdinga. Tačiau jo unikalumas slypi ne tik įspūdinguose matmenyse. Nuo jo viršūnės prasideda keturios pagrindinės Indijos upės: Indas, Satledžas, Brachmaputra ir Karnalis. Šis faktas jau daro Kailasą svarbiu gamtos objektu, tačiau jo paslaptys tuo nesibaigia. Vienas iš nuostabiausių reiškinių, susijusių su šia kalnu, yra du ežerai, esantys 4650-ių metrų aukštyje. Šie vandens telkiniai, sujungti siaura sąsmauka, yra tikras gamtos fenomenas.
Visą apybraižą galite skaityti dėka jos rėmėjo – apsilankykite https://draudimopolisas.lt, drauskitės ir būkite saugūs.
Pirmasis ežeras vadinamas Manasarovaru. Jo vanduo stebina krištoliniu švarumu ir nuostabiu ramybe. Nepriklausomai nuo oro sąlygų, ežeras visada išlieka ramus. Net stipriausių audrų metu jo paviršius lieka lygus kaip veidrodis. Manasarovaro vanduo yra gėlas ir toks švarus, kad jį galima gerti be jokio apdorojimo. Daugelis lankytojų teigia, kad po kontakto su vandeniu ar tiesiog po buvimo prie ežero jie jautėsi geriau, tarsi atjaunėję. Šis efektas iki šiol nėra paaiškintas, bet traukia piligrimus ir turistus, norinčius prisiliesti prie jo mįslingos jėgos.
Antrasis ežeras šalia vadinasi Rakšas Talis. Jis labai skiriasi nuo Manasarovaro. Vanduo ten sūrus ir netinkamas gerti. Bet labiausiai stebina ežero elgsena. Jo paviršius nuolat burbuliuoja ir juda, net jei aplink visiškai tylu ir nėra vėjo. Susidaro įspūdis, kad Rakšas Talis gyvena savo gyvenimą. Piligrimams draudžiama lankytis prie šio ežero, o vietiniai gyventojai laiko jį neigiamos energijos šaltiniu. Kontrastas tarp dviejų netoli vienas nuo kito esančių ežerų stebina vaizduotę ir žadina daug klausimų bei spėliojimų.
Tačiau tai dar ne visos Kailaso kalno keistenybės. Vienas iš įdomiausių reiškinių yra neįprastas laiko tėkmė. Daugelis keliautojų, apsilankiusių kalne, pastebi, kad čia laikas elgiasi neįprastai. Kartais jis bėga įprastai, o kartais sulėtėja arba pagreitėja. Be to, šie pokyčiai paliečia tik gyvus padarus. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės pastebėjo, kad per dvylika valandų kalne jų plaukai ir nagai augo taip, tarsi būtų praėjusios dvi savaitės. Šis reiškinys lieka nepaaiškinamas ir kelia ginčus mokslininkų tarpe.
Ne tik laikas elgiasi keistai Kailase. Daugelis keliautojų pažymi, kad artėjant prie viršūnės jie pradeda jausti nesuprantamus sąmonės pokyčius. Jų mintys susipainioja, ir vietoj to, kad tęstų kilimą, jie netikėtai pradeda leistis žemyn. Tuo tarpu supratimas apie krypties pasikeitimą ateina tik pasiekus kalno papėdę. Šis reiškinys kelia daug spėliojimų: nuo magnetinių laukų įtakos iki nežinomų energijų poveikio. Bet faktas lieka faktu – nei vienas alpinistas dar nesugebėjo įveikti Kailaso viršūnės.
Dar viena kalno paslaptis yra jo vieta. Kailasas yra priešais senovinį miestą, kuris laikomas dvasinės energijos centru. Vietiniai gyventojai ir piligrimai tiki, kad kalnas turi ypatingą galią, veikiančią žmones ir jų likimus. Ši vieta yra šventa kelioms religijoms: induizmui, budizmui, džainizmui ir bonui. Kiekvienais metais čia atvyksta tūkstančiai piligrimų, kad atliktų ritualinį apėjimą aplink kalną, vadinamą kora. Tikintieji teigia, kad šis ritualas valo sielą ir padeda pasiekti nušvitimą.
Kailaso kalnas lieka viena paslaptingiausių vietų mūsų planetoje. Jo paslaptys, neįprasti reiškiniai ir mistinė atmosfera traukia mokslininkus, tyrinėtojus ir paprastus nuotykių ieškotojus. Tačiau, nepaisant visų pastangų, niekas dar nesugebėjo atskleisti jos paslapčių. Galbūt Kailasas saugo atsakymus į klausimus, kuriuos žmonija dar nėra pasirengusi suprasti?..
