Viduramžiais Čekijos sostinėje buvo pastebima reikšminga alchemijos, astrologijos, magijos ir kitų pusiau „stebuklingų” mokslų plėtra. Būtent su tuo susijęs didelis skaičius legendų ir mitų, kurie tuo pačiu metu atsirado Čekijos sostinėje. Ypač populiarus buvo žydų kvartalas, apie kurį istorijas sugalvojo tiek patys kvartalo gyventojai, tiek kiti Prahos gyventojai. Garsiausia istorija yra paslaptinga ir mistiška legenda apie molinio Golemo sukūrimą – žmogaus pavidalo būtybės, turinčios galingą jėgą ir net sielą.
Dėl šios viduramžių legendos daugelis turistų, atvykstančių į Prahą, būtinai apsilanko garsiajame žydų kvartale. Prahos mitinį personažą išgarsino rašytojo Gustavo Meirinko romanas „Golemas“. Tačiau tai toli gražu ne vienintelis šaltinis, kuriame pasakojama paslaptinga istorija, įvykusi Prahos žydų kvartale. Daugelis tyrinėtojų ieškojo ir rinko paminėjimus apie Golemą ir kituose šaltiniuose.
Visą apybraižą galite skaityti dėka jos rėmėjo – apsilankykite https://draudimopolisas.lt, drauskitės ir būkite saugūs.
Galų gale senovės nutikimas įgavo net keletą variantų. Legenda pasakoja apie pagrindinį Prahos žydų bendruomenės rabiną, kuris buvo gerbiamas, išsilavinęs ir išmintingas žmogus. Jis gyveno su žmona sinagogoje, nes pora neturėjo savo būsto. Šioje sinagogoje dažnai slėpdavosi ir kiti kvartalo gyventojai, bėgdami nuo pogromų. Šis išmintingas rabinas XVI a. nusprendė susikurti sau padėjėją Golemą. Pasak legendos, šiam procesui rabinas reikėjo dviejų padėjėjų, specialios molio rūšies, gaunamos iš tam tikros vietos, taip pat keturių stichijų ir keturių temperamentų.
Esant reikiamam žvaigždžių išsidėstymui, apie ketvirtą valandą ryto prasidėjo magiškas procesas. Po to, kai Golemo kūnas buvo nulipdytas iš molio, rabinas pradėjo kartoti burtažodžius ir užkeikimus, o į Golemo burną įdėjo popieriaus lapą, ant kurio buvo užrašytas Dievo vardas. Pasak įvairių šaltinių, šį vardą sudarė nuo dvylikos iki septyniasdešimt dviejų žodžių.
Kodėl žydų rabinui reikėjo sukurti sau molinį žmogų – šiuo klausimu yra keletas prielaidų. Pirmoji – siekiant apsaugoti bendruomenę nuo periodiškų pogromų. Antroji – siekiant įsigyti pagalbininką buities reikalams. Trečioji – siekiant patikrinti burtų ir kerų veiksmingumą. Ir kurį laiką Golemas tikrai gynė žydus ir padėjo rabinui. Tačiau, kaip sako legendos, vėliau Golemas dėl kažkokių priežasčių sukilo ir nustojo vykdyti savo kūrėjo įsakymus. Dar daugiau – jis pats ėmė griauti žydų kvartalą ir net žudyti jo gyventojus.
Vienos iš interpretacijų teigimu, jis sukilo dėl nelaimingos meilės – Golemas įsimylėjo rabino dukrą. Kai rabinui pavyko iš savo molinio tarno burnos ištraukti šventą pergamentą, tas sustingo. Žmonės jį pernešė į sinagogos palėpę. Ten jis gulėjo ilgą laiką. Tačiau, pasak kai kurių legendų, jis vėl buvo atgaivintas vietinio mūrininko. Tačiau vėl tapo nekontroliuojamas, ir pradėjo viską griauti aplinkui. Tada Golemas buvo palaidotas maro duobėje, ir tuo jo istorija baigėsi.
Nepaisant akivaizdaus nerealumo legendos apie Prahos Golemą, ši istorija randama daugelyje grožinės literatūros kūrinių. Beje, ne tik čekų, bet ir žydų, ir net vokiečių. Ji pateko ir į brolių Grimų pasakų rinkinį. Pagal legendos siužetą nufilmuoti keli meniniai filmai. O tyrinėtojai vis dar tikisi išspręsti šią paslaptingą istorinę mįslę. Turistams, lankantiems Čekijos sostinę, daug kur siūlomos molinės statulėlės – žymaus mitinio personažo prototipai.
