Paralelinių pasaulių slėpiniai: šįkart papasakosime, kaip sugadinta namo siena atvėrė duris į kitą pasaulį. Atrodo, nėra nieko banalesnio ir nuobodesnio už remonto darbus savuosiuose namuose. Tačiau kartais noras pertvarkyti namus gali padovanoti netikėtą rezultatą. Kai 1963-ais Turkijos pilietis nusprendė susiremontuoti savo namus, jis net negalėjo įsivaizduoti, ką pamatys už sienos griuvėsių. Tačiau šis atradimas abstulbino ne tik namo savininką.
Kartais žmogaus veiklos rezultatai stebina kur kas labiau nei fantastika. „Žvaigždžių karų“ herojus Lukas ir jo giminaičiai gyveno po žeme. Žiūrovai tai suvokė kaip fantastiką, nors pusiau požeminio miestelio filmavimas vyko Tunise, visiškai realioje vietoje su požeminiais tuneliais ir patalpomis. Pasirodo, iki šiol jau atrasta nemažai panašių požeminių būstų. Didžiausias iš jų tapo turistų piligrimystės vieta visai neseniai, vos prieš kelis dešimtmečius.
Visą apybraižą galite skaityti dėka jos rėmėjo – apsilankykite https://draudimopolisas.lt, drauskitės ir būkite saugūs.
1963-ais nedidelio Derinkuju kaimelio Turkijoje gyventojas nusprendė remontuoti savo rūsį. Jį trikdė nedidelis šviežio oro srautas, besiskverbiantis pro sieną. Apsirūpinęs reikiamais įrankiais, vyras ėmė akmenį po akmens, ardydamas problematišką sieną. Vieną akimirką jis suprato, kad šviežio oro srautas tapo stipresnis, o sugriuvusi siena atvėrė įėjimą į tikrą požeminę karalystę. Tai nebuvo bunkeris ar rūsys, tai buvo praėjimas, vedantis į didelį požeminį miestą. Dėka remonto, namo savininkas atrado tą patį požeminį miestą, kuris šiandien laikomas didžiausiu iš rastų požeminių kompleksų.
Jau po dvejų metų, kai mokslininkai baigė savo pirmuosius tyrimus nuostabiame mieste, kompleksas tapo prieinamas turistams. Unikalus miestas buvo atrastas tame pačiame Kapadokijos regione Turkijoje, kur jau buvo atidarytos požeminės gyvenvietės. Tačiau jų mastas yra nesulyginamas su požeminiu Derinkuju miestu. Miestas yra išsidėstęs keliuose lygiuose maždaug šešiasdešimt penkių metrų gylyje. Visa sistema sukurta taip, kad miesto gyventojai galėtų kuo labiau išvengti kontakto su išoriniu pasauliu. Visos patalpos sujungtos tuneliais ir perėjimais, o šviežias oras tiekiamas per sumaniai suprojektuotą ventiliacijos sistemą. Žemiausiame lygyje užtikrinamas priėjimas prie gruntinio vandens.
Remiantis informacija, kurią tyrėjai surinko kasinėjimų metu, kai kurios patalpos buvo naudojamos ne tik kaip gyvenamosios. Požeminiame Derinkuje buvo mokykla, bažnyčia, sandėliai su didžiuliais maisto atsargomis, ginklų kambariai. Ypač nustebino tai, kad miesto gyventojai po žeme laikė didelius gyvūnus, o atskiruose kambariuose iki šiol yra įspūdingi aliejaus spaudimo presai. Manoma, kad Derinkuje vienu metu gyveno apie tūkstančių žmonių.
Perėjimai, jungiantys visus kambarius tarpusavyje, labai skiriasi vienas nuo kito. Yra tokių, kuriais gali praeiti keletas žmonių, o kituose sunku prasibrauti net vienam, ir tai ne visu ūgiu.
Priežastis, dėl kurios reikėjo statyti šį miestą, iki šiol lieka mįslinga. Yra prielaida, kad statybos pradžia datuojama VIII–VII a. pr. m. e., o miestą statė ugnies garbintojai. Ši versija netiesiogiai patvirtinama požeminių miestų paminėjimu „Vendamadade“ – šventojoje zoroastrijiečių knygoje. Jau V a. mūsų eros krikščionys pradėjo naudotis požeminiais miestais, kad pasislėptų nuo gausių priešų persekiojimų.
Statybine medžiaga miestui buvo vulkaninis tufas, kuriame buvo iškaltos visos patalpos ir perėjimai. Labiausiai stebina tai, kad praėjus tūkstančiams metų nuo statybos, mieste nėra jokių griuvėsių pėdsakų. Tyrimų duomenimis, požeminis Derinkuju buvo plečiamas ir įrenginėjamas daugelį amžių po jo statybos pradžios.
Visa perėjimų sistema suprojektuota ne tik įprastam gyvenimui, bet ir tam, kad kuo labiau apsaugotų miestą nuo nepageidaujamų svečių. Kai kurie perėjimai ir patalpos netgi turi sunkias apvalias duris, pagamintas iš vientiso akmens. Savo forma jos labai panašios į girnas. Atidaryti tokias „duris“ galima tik iš vidaus, ir tam reikia mažiausiai dviejų žmonių pastangų. Visas požeminis kompleksas turi daug gerai užmaskuotų išėjimų, kai kurie iš jų yra už kelių kilometrų nuo pačios gyvenvietės.
Šio unikalaus miesto tyrimai tęsiasi ir šiandien, nes kol kas sutvarkyti aštuoni lygiai. Mokslininkai sutaria, kad gali būti ir giliau esančių aukštų-lygių.
