Mokslininkus ir tyrinėtojus stebina aplinkybė, kad mitinio sniego žmogaus statulos erzina Himalajų gyventojus. Sniego žmogus visada buvo nemalonus mitinis padaras. Žmonės metų metus ginčijosi dėl jo egzistavimo, o daugelis tvirtina matę šį nepasiekiamą milžinišką beždžionės pavidalo padarą, klajojantį po Himalajus. Daugybė sniego žmogaus pastebėjimų neįtikino mokslininkų, kurie teigia, kad sniego žmogus negali būti realus. Prieš kelerius metus mokslininkų grupė išvyko į Himalajus ieškoti šio padaro. Jie atliko tyrimą, parašė ataskaitą ir nuvylė visus tikinčiuosius. Mokslininkų grupė, vadovaujama genetikės Šarlotės Lindkvist, pareiškė, kad retas Himalajų rudasis lokys yra vienas iš galimų legendos apie sniego žmogų šaltinių.
Visą apybraižą galite skaityti dėka jos rėmėjo – apsilankykite https://draudimopolisas.lt, drauskitės ir būkite saugūs.
Ar gali būti, kad jetis tikrumoje yra tik didelis lokys? Tyrime Lindkvist ir jos kolegos papasakojo, kaip jie naudojo DNR devynių tariamų ječio pavyzdžių tyrimui. Tarp jų buvo šlaunikaulis, kurį dvasios gydytojas rado urve, mumifikuoto gyvūno plaukai, saugomi vienuolyne, gyvūno, kurį naciai rado 1930 metais, dantis ir kiti mažiau svarbūs pavyzdžiai. Lindkvist DNR tyrimo rezultatai leido padaryti išvadą, kad jetis buvo tiesiog lokys. Ankstesni genetiniai tyrimai leido padaryti panašias išvadas. Brajanas Saiksas, genetikas iš Oksfordo, ištyrė tariamus ječio DNR pavyzdžius ir pareiškė, kad šis mitinis padaras buvo senovinis keturiasdešimties tūkstančių metų senumo poliarinis lokys ir, galbūt, hibridinis lokys.
Tačiau ištikimi ječio šalininkai atsisako klausyti mokslininkų bendruomenės ir teigia, kad jetis yra mitinis žvėris, nes taip jis aprašomas liaudies pasakose. „Jetis žinomas visur Tibeto plokščiakalnyje ir Trans-Himalajų regionuose, Kun Luno kalnuose ir Altajaus Himalajuose. Mongolijoje jis žinomas kaip „laukinis žmogus“ arba „laukiniai žmonės“ – almas (vienaskaita) arba kitose tarmėse – almasty arba almasti. Labiausiai paplitęs ječio pavadinimas Tibete – drema. Rytų Tibete, netoli Butano, jie vadinami nidag šidag, ir manoma, kad jie saugo tam tikras teritorijas.
Beždžionės negyvena Tibeto, Mongolijos, Rusijos ir Centrinės Azijos aukštikalnių plokščiakalnių regionuose, todėl šio regiono „sniego žmonės” paprastai buvo siejami su laukiniais žmonėmis, o ne su kokia nors milžiniška beždžione, kaip Nepale, Butane ir Pietryčių Azijoje. „Almažai” paprastai apibūdinami žmogaus pavidalo, jų kūnai padengti rausvai-rudos spalvos plaukais. Sakoma, kad jie yra nuo penkių iki šešių su puse pėdų ūgio, pasižymi antropomorfiniais veido bruožais, įskaitant ryškiai išreikštą antakių lanką, plokščią nosį ir silpną smakrą. Daugeliu atžvilgių jie yra identiški ječiams.
Visgi, „sniego žmogaus” statulos erzina vietinius Nepalo gyventojus. Tačiau šį kartą žmonės ginčijasi ne dėl snieginio žmogaus egzistavimo, o dėl jo išvaizdos. Nepalo vyriausybė užsakė daugiau nei šimtą „sniego žmogaus” statulų. Kai žmonės pamatė pirmąją statulą, jie buvo įsiutę, nes ji buvo panaši į sumo imtynininką, o ne į mitinę į beždžiones panašią būtybę. Šios „sniego žmogaus” statulos skirtos pastatyti įvairiose turistinėse vietose visoje šalyje. Tikslas buvo paversti „sniego žmogų” talismanu ir pritraukti turistus, bet žmonės nebuvo sužavėti, ir net kultūros istorikai sako, kad šie atvaizdai yra nepagarba populiariajai šalies mitologinei būtybei.
Tačiau meninis komitetas „Jetis“, atsakingas už šių naujų ječio statulų kūrimą, gina save, teigdamas, kad tai yra mitinis personažas ir kad turi būti vietos kūrybinei laisvei. „Mūsų tikslas – paversti jetį taikos, susitaikymo ir nuolankumo simboliu, o ne kelti baimę“, – sakė komiteto atstovas žiniasklaidai. „Žmonės visame pasaulyje turėtų žinoti Nepalą ne tik kaip Everesto, Budos ar gurkchų šalį. Jetis taip pat gali simbolizuoti mūsų unikalumą.“
Eng Tšerin Šerpas, atsakingas už prieštaringą dizainą, yra tokios pat drąsios nuomonės. „Aš nepiešiau jetį, vadovaudamasis kokia nors knyga“, – paaiškino jis. „Remdamasis istorijomis, kurias girdėjau vaikystėje, ir turėdamas galvoje Budą savo širdies gilumoje, aš sukūriau šį dizainą.“
Šie argumentai gali būti teisingi, bet žmonės vis dar nepatenkinti naujomis, į Budą smarkiai panašiomis, statulomis. Kas yra teisus, parodys laikas…
