Rusija šiandieną tėra varganas sovietų sąjungos šešėlis, neišgalintis pasigaminti elementarių buitinių prietaisų: šaldytuvų, skalbyklių, mikrobangių ir pan. Kadaise sovietinė imperija ne itin sėkmingai plagijavo vakarietišką techniką, o putininė Rusija nesugeba ir to. Karo nustekenta ekonomika traška ir braška, versdama režimo tarnus didinti mokesčius, o biudžete veriasi vis didesnė skylė. Visgi, kodėl Putinas ir jo pakalikai išgali tęsti agresiją?
Rusijos pajamų šaltiniai tėra du – nafta ir dujos, pagrindiniai pirkėjai irgi du – Kinija ir Indija. Šios, europiečių kolonizacijas ilgai kentusios, Azijos šalys negali atsidžiaugti Europoje vykstančiu karu ir jo našta Vakarų valstybių ekonomikoms. Tiek kinams, tiek indams plačiau atsivėrė sankcijų įtakojama Rusijos rinka, tad miklūs gamybininkai skuba užversti agresorę ne itin kokybiškomis ir nelabai pigiomis prekėmis. Tad karas naudingas tiek kinams, tiek indams, nes rusiškus energijos šaltinius perka pusvelčiui. Perka, nepaisydami Ukrainos žmonių kančių ir griaunamos civilinės infrastruktūros. Kinams nurodžius, vasalinė Šiaurės Korėja talkina okupantei ginklais ir atbukintų rekrūtų minia.
Europiniai biurokratai negali atsidžiaugti vis nauju sankcijų paketu, tačiau dažnas jų lieka „bedantis”: gražiai atrodo popieriuje, bet įgyvendinimas nėra nuoseklus bei prižiūrimas. Kol gremėzdiškas Europos biurokratinis aparatas prisirengia sankcijų kontrolei, rusai jau yra susiradę kelius jas apeiti. Ar ryžtųsi Europos Sąjunga apmokestinti kinų ir indų gaminius rimtais muitais ar net apriboti Kinijoje bei Indijoje pagamintų prekių importą? Vargu, nes „pasaulio fabriku” vadinamoje Kinijoje pagaminama bene dauguma Europoje perkamų pramoninių prekių.
Plūsta Europon ir Indijoje „Lukoilo” fabrike perdirbta nafta, tiek dyzelino, tiek benzino pavidalais. Smagiai perka rusiškus išteklius ir dvi Europos Sąjungos narės – Vengrija ir Slovakija, kurių valdžioje įsitaisę prorusiški veikėjai. Įšaldytas europiniuose bankuose Rusijos lėšas bijoma naudoti paramai Ukrainai, net palūkanas svarstoma teikti Ukrainai tik paskolos, o ne paramos formoje. Kita vertus, didžiosiose Europos valstybėse – Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje – kelia galvas dešiniosios partijos, giedančios ditirambus būsimai draugystei su Rusija. Akivaizdu, kad taip atidirbinėja už nusikalstamo agresorės režimo paramą, savaime aišku, pavogtą iš Rusijos žmonių.
Uoliai skatina plėsti žudynes Ukrainoje parsidavėliška Rusijos stačiatikių bažnyčia, ignoruojanti paties Dievo įsakymą – NEŽUDYK. Skęsta korupcijoje ir melagystėse Rusijos valdininkija, dosniai penimi baudėjų būriai pasirengę ir savo motinas pridaužyti vardan diktatoriaus ir režimo saugumo. Šovinizmą ir nacionalizmą kursto begalė proputininių propagandistų, sočiai šeriamų iš liaudies pavogtais pinigais. Patogiai pavadinę žudynes „specialiąja karine operacija”, nepailsdamos skleidžia militarizmo užkratą daugybė televizijos stočių.
Miega įbaugintos rusų visuomenės sąžinė, apdairiai saugoma nuo propagandai prieštaraujančios informacijos iš Vakarų – blokuojami youtube ir socialiniai tinklai bei pokalbiai interneto pagalba. Tyli, it vandens į burną prisisėmę, Rusijos gyventojai, nes už menkiausią paburbėjimą prieš karą gresia drakoniškos bausmės ir belangė. Nepritarę karui ar vengiantys prievartinio išsiuntimo frontan jau senokai paliko putininę imperiją. Begalinė rusų kantrybė ir nuolankumas tironijai išugdyti per daugelį amžių, daugeliui dar menant stalinines represijas ir uolų kitaminčių persekiojimą SSRS.
Merkantilių interesų turinti JAV vadovybė paramą Ukrainai sumažinusi iki minimumo, nors nepamiršo pastarąją pasodinti prie sandėrio stalo dėl vertingųjų išteklių pardavimo Jungtinėms Valstijoms. Trumpo raginimai Europai imtis iniciatyvos ir įsivelti į muitų ar prekybos karus su Kinija bei Indija irgi padiktuoti savininkiškų interesų: kur du pešasi, trečias – taigi, JAV – laimi. Karšta paramos Ukrainai bulvė mėtoma iš vieną rankų į kitas, o padėtis užpultoje šalyje tebelieka sunki. Dėl visų šių aplinkybių karo baigtis ar bent paliaubų perspektyva išlieka itin miglotos, nes valios rimtai prispausti agresorę kol kas nematyti.
