Miestas-tvirtovė Amudarjos upės dešiniajame krante, datuojamas II-III a. pr. m. e. 1972 m. atrastas ir ištirtas. Tyrimai buvo tęsiami ir vėlesniais metais. Bendras miesto ilgis iš vakarų į rytus yra 750 metrų, o iš šiaurės į pietus – 200–250 metrų. Miesto plotas yra keturi hektarai, jis susideda iš pilies ir gyvenamosios dalies. Pilis yra miesto centre. Miestas yra visiškai apsuptas storos – penkių metrų pločio – sienos. Šiaurės vakarų dalyje yra dešimt trobų „nauz” tipo. Iš miesto griuvėsių buvo rasta įvairių vietinių daiktų (indai, žvakidės, humos, papuošalai, vėriniai), apie du šimtai Kušano karalystės monetų, keturi lobiai.
Kampirtepa buvo identifikuotas 1972 m. Edvardo Rtveladzės, Uzbekistano mokslų akademijos akademiko, istorijos mokslų daktaro, archeologo ir istoriko. Senovės istoriniuose šaltiniuose yra duomenų, kad didis karvedys Aleksandras Makedonietis 326–329 m. pr. m. e. buvo Vidurinėje Azijoje ir pastatė daug tvirtovių. Viena iš tokių tvirtovių buvo „Oks Aleksandrija“, kuri, kaip manoma, vėliau išnyko. Istorikai jau daugelį metų galvojo, kuris iš archeologinių paminklų – Aichanimas šiaurės Afganistane, Senasis Termezas Uzbekistane ar Kampirtepa Muzraboto rajone – yra Aleksandro Makedonijos įkurta tvirtovė. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.)
