Paskutinė Egipto dinastija: Dvidešimt šeštoji dinastija buvo paskutinė, kurios faraonai buvo egiptiečiai. Vėlesnės dinastijos buvo jau išskirtinai užsienietiškos. Šios dinastijos valdymo laikotarpis truko nuo 664 m. pr. m. e. iki 525 m. pr. m. e. Iš viso dinastiją sudarė dešimt faraonų. Dvidešimt šeštosios dinastijos karaliai atėjo į valdžią taip.
Pirmasis šios dinastijos valdovas, Saiso princas Psametichas I, būdamas faraono Bakenranefo palikuonis, buvo pripažintas visos Egipto valdovu karalių Tacharkos ir Tanutamono, kilusių iš Nubijos, valdymo laikotarpiu. Tuo metu baigėsi asirų invazija į Egiptą, o pati Asirijos imperija buvo apimta sukilimo. Tai suteikė Psametichui I galimybę nutraukti visus ryšius su asirais, sudaryti karinę sąjungą su lidijais – karaliumi Gigu – ir sustiprinti savo kariuomenę samdiniais iš Karijos, buvusios Mažosios Azijos pietvakarių pakrantėje, bei Graikijos. Tai reiškia, kad Psametichas sugebėjo, nors ir laikinai, sustabdyti visus asirų bandymus vėl įsiveržti į Egiptą. Psameticho I ir jo įpėdinių valdymo laikotarpiu prasidėjo senovės Egipto architektūros ir meno atgimimas Viduriniosios ir Senovės karalysčių dvasia, dėl to šis Egipto istorijos laikotarpis buvo pavadintas „Saiso renesansu“. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.)
