„Gyvenu apibrėžtoje socialinėje erdvėje, tam tikroje kultūrinėje grupėje, kurioje mano funkcionavimą ir pasaulio suvokimą lemia tokie veiksniai kaip kultūra, religija, politika ir darbas.
Stoviu prieš gyvenimo suvienodinimo grėsmę. Susiduriu su dar vieno ginkluoto konflikto šešėliu, bijodamas dėl savęs ir savo artimųjų rytojaus. Iš užmaršties kyla seniai užmigę idėjų demonai…
Kūrybinės prasmės paieškos ne visada leidžia prasiskverbti į reiškinių gelmes, nors jų vertė dažnai atrodo akivaizdi. Mus vilioja lengvi atsakymai, o mūsų patirtys ne visuomet dera su sprendimais, paremtais etinėmis vertybėmis, kurios yra sambūvio pagrindas. Šis reiškinys gimdo visuotinai priimtas normas, kurios linkusios į vidutinybę ir paviršutiniškumą, lengvai pasiduodančios banalumui.
Visuotinė agresija, vulgarumas ir pagarbos stoka KITAM prieštarauja mūsų žmogiškumui. Bandau pradėti dialogą apie Savo Vietą, Čia ir Dabar gimstančio Blogio akivaizdoje. Kūryboje siekiu tokios raiškos formos, kuri tiksliausiai perteiktų mano mintis, nerimą ir baimę dėl galimo sugrįžimo į globalų totalitarizmą.
Savo darbuose sąmoningai atsigręžiu į Europos dvasines ištakas. Monumentalus senovės pasaulio paveldas tapo drobe, kurioje kuriu pokyčių erdvę, apibūdinančią Mus – Šiuolaikinius Žmones. Tai mano manifestas, mano šauksmas gerbti žmogiškumą, raginimas sugrįžti prie esminių vertybių: Tiesos, Gėrio ir Grožio.
Druskininkų miesto muziejaus galerijoje pristatomi darbai – mano vidinės laikysenos vizualus atspindys. Tikiu, kad ji nėra vieniša, kad kiekvienas gali ją atpažinti savyje. Tai supratimo ir susitikimo manifestas, kviečiantis į dialogą su kitu žmogumi.
Tvirtai tikiu, jog menas gali pažadinti geros valios žmones veikti ir priešintis sąmoningumo stokai bei šiuolaikiškam abejingumui.
Gyvenimo praturtinimas pirmiausia reiškia individualumo suteikimą. Kūrybinės laikysenos pagrindas, mano įsitikinimu, yra jautri percepcija – gebėjimas išgirsti ir kūrėją, ir gavėją. Percepcija – tai emocinis jautrumas erdvei, kurioje patiriame meną.
Apibrėždamas ,,savęs praturtinimą”, asmeninį santykį su pasauliu bei poreikį žadinti ir aktyvinti pasąmoninius mūsų psichikos mechanizmus, pabrėžiu kiekvieno žmogaus nepakartojamumą – tą unikalią patirtį, kuri formuoja mūsų tapatybę.”
Tomasz Nowak, Siedlce, 2026 m. sausio 17 d.
Druskininkų miesto muziejaus galerija, 2026 m. balandžio 3–29 d.
Parodos kuratorius: Saulius Rudzikas
