Taip, tema plati ir aktuali tiek dabar, tiek anuomet: turbūt ir jums yra tekę išreklamuotoje užeigoje prisėsti prie dar drėgno po nuvalymo stalo, žiaukčioti nuo apšlapintų grindų tualete, išprašyti dantų krapštuką, žvelgti laukan pro senokai nevalytą langą, klausytis padavėjų klegesio ir/ar kliokiančio pigaus popso. Pastebėjau, kad prasčiausias aptarnavimas ir aplinkos estetika yra išsiskėtusiuose maitinimo tinkluose, matyt, taip yra dėl atsainaus požiūrio į darbuotoją, sąlygojančio atsainų darbuotojo požiūrį į klientą. Bandysim pasidairyti į laikus, kai restoranų bei kavinių buvo neperdaugiausiai, oficianto profesija buvo prestižinė ir pajaminga, tad klientą aptarnauti stengtasi greitai, paslaugiai ir mandagiai, o ir patiekalų kokybė pilvo įgeidžiams neprieštaravo. Senųjų nuotraukų dėka pažvelgsim į darbuotojų uniformas, firminę simboliką, interjerus. Praėjusio amžiaus paskutinįjį dešimtmetį bei gorbačiovinę pertvarką paliksim nuošaly, kad nesusidurtume su apsukriais vertelgomis bei kampuotais vyrukais.
Kauniškių „Trijų mergelių” oficiančių ankstyvojoje aprangoje išvysim originalius lietuviškos stilistikos elementus ir ant galvos dėvimą odinį lankelį.
Laikui bėgant, oficiančių rūbai „Trijose mergelėse” pakito, tapo stilingesni ir solidesni.
Lietuvoje garsėjusios kauniškės „Tulpės” personalas 7-o dešimtmečio pabaigoje dėvi tautinio stiliaus rūbus.
Kauno geležinkelio stoties restorane, išradingai pramintame „Bombėjumi”, 6-o dešimtmečio oficiantas vilki baltą švarką, pasirišęs varlytę.
Vilniškio „Erfurto” oficiantas ne tik preciziškai apsirengęs, bet ir mikliai pridegs jums cigaretę, jei pastebės, kad rengiatės užtraukti dūmą.
„Liukso” kategorijos kauniškėje „Gildijoje” visa turi būti „liuksusiniai”: valgiai, aptarnavimas, apranga, švara, rami ir lyriška klasikinė muzika.
Esame ne Operos ir baleto teatro kavinėje, o užsukome į „Gildijos” barą, leidžiantį bent trumpam pasijusti Vakarų Europoje.
Kauniškio „Kauko” oficianto batai blizga it nulakuoti, nes ir šioje kavinėje reikalaujama atrodyti nepriekaištingai.
Kauniškio „Pasimatymo” oficiančių uniforma puikiai priderinta prie interjero stilistikos ir spalvinės gamos.
Panevėžiškės „Seklyčios” kolektyvas dėvi tautiniam interjero stiliui pritinkančias dailias uniformas, pamaloninančias klientų akis.
Vilniškio „Nykštuko” oficiančių žaisminga apranga maloniai nuteiks ne tik tėvelius, bet ir mažuosius lankytojus.
Vilniškio „Erfurto” barmeno solidi apranga nuteikia šventiškai.
„Vilniaus” viešbučio sostinėje barmenas laukia klientų pageidavimų.
Vilniškio „Senojo rūsio” oficiantas paslaugiai laukia salėje, laukdamas, kada klientas rankos mostu paprašys prieiti.
Vilniškio alaus baro „Tauro ragas” oficiantai dėvi šviesios odos švarkus, ryši kaklaraiščius.
Ne tik vilniečių pamėgtos „Trakų” kavinės, vaišinančios karaimų nacionaliniais patiekalais, oficiančių apranga žaisminga, jaunatviška, tvarkinga.
Kauniškės „Pasakos” oficiantės žaisminga apranga pralinksmins kiekvieną mažylį.
Laikui bėgant, keičiasi „Pasakos” oficiančių apranga – tampa santūresne, patogesne, šiuolaikiškesne.
Matau, kad jums jau akyse raibsta nuo aplankytų stilingų restoranų bei kavinių, tad antrąją lankymosi praeityje dalį – firminius patiekalus, indus, servetėles, ženklelius ir t.t. – atidėsim kitam kartui, nes rengsimės sutikti Naujuosius septintojo dešimtmečio užeigose.
Apsilankyti restoraninės kultūros praeityje mums talkino AIDŲ fotoarchyvas, o norėdami skaityti daugiau tokių apybraižų, prenumeruokit AIDUS.
