Kodėl sovietų imperijos Vidaus reikalų ministras Ščiolokovas nesugebėjo „sunaikinti“ Gorbačiovą? Sovietų sąjungos užkulisių istorija kupina siužetų, vertų Makiavelio plunksnos. Vienas iš jų – visagalis vidaus reikalų ministras Nikolajus Ščiolokovas ir jaunas Stavropolio kompartijos funkcionierius Michailas Gorbačiovas. Ščiolokovas, Brežnevo draugas ir bendražygis, turėjo milžinišką valdžią ir išteklius. Gorbačiovas buvo tik vieno
Švedai gausiai rėmė atkurtą Lietuvos Kariuomenę. Iš švedų mūsų kariai gavo šarvuočių, sunkvežimių, visureigių, motociklų, viso oro gynybos bataliono techniką ir ginkluotę, uniformų, dviračių, šalmų, radijo stočių ir dar daugybę kitų daiktų. Švedai mums buvo dosnūs ir ačiū jiems už tai. Tarp paramos buvo ir kariauti žiemą reikalingų priemonių. Švedai
Sovietų okupantai ir vietos kolaborantai Lietuvos žmones trėmė ir kalino ne tik Sibire, Tolimuosiuose Rytuose ar Šiaurėje. Žmones naikino ne tik šalčiu ir įšalu, bet ir atšiauria, stipriai įkaistančia Vidurio Azijos stepe. Sovietinėje represijų sistemoje šios vietos turėjo atskirą pavadinimą – Steplagas. Kazachstane įvairiu metu kalėjo ar tremtyje gyveno apie
Žinoma, kad garsusis šnipas Richardas Zorgė neigiamai atsiliepė apie moteris rezidentes. Jis laikė jas pernelyg sentimentaliomis ir emocingomis, taip pat menkai išmanančiomis karinius ir politinius klausimus. „Net jei jas įtrauksite į šnipinėjimą savųjų vyrų, jos neturės realaus supratimo, apie ką kalba jų vyrai“, – rašė jis. Nepaisant to, KGB aktyviai
Atkurtai Lietuvos Respublikai sausis primena apie juodžiausią, sunkiausią, bet tuo pačiu ir vilties kupiną metą. Tamsiausia naktis būna prieš aušrą. Taip tomis dienomis buvo ir Lietuvai, nepalūžusiai po sovietų okupantų vikšrais, nepasidavusiai vietinių kolaborantų nutempti mus atgal į nelaisvę. 1991-ųjų Sausio 13-osios naktį žuvusius ir sužeistus laikome mūsų pačia brangiausia
You must be logged in to post a comment.