Beveik kasdien žiniasklaida rašo apie Rusijos sukelto karo padarinius Ukrainai. Daug mažiau žinome apie Putino karo pasekmes pačiai Rusijai, jos ekonomikai. Daug yra verstinių straipsnių, kurie neišsamūs, nekonkretūs. Pasidomėjau, kaip 2022-ų metų rezultatus vertina patys Rusijos ekonomistai. Tai tikrai ne demokratai, nes progresyvi opozicija Rusijoje nutildyta, išvaikyta, emigravusi. Šiandien Putino režimui oponuoja tik prie valdžios neprisibraunantys komunistai. Susivieniję į Rusijos federacijos komunistų partiją, jie kritikuoja Putino ekonominį kursą. Nors dauguma jų remia karą Ukrainoje, bet šiaušiasi prieš Putino komandą, geisdami valdžios. Rinkimai Rusijoje jau šiemet, tad kritikos diktatoriui nestokojama, o praėjusių metų vidury RFKP organizavo ekonominį plenumą Oriole. Jame kalbėjęs akademikas R.Nigmatulinas pateikė konkrečius nuosmukio rodiklius, kuriuos čia pateikiu. Pasiskaitę sužinosite, kad Putino optimizmas yra labiau iliuzija, nei tikrovė.
Akademikas apžvelgė paskutiniojo dešimtmečio ekonominius rodiklius, pastabėdamas, kad ekonomikos „augimas” kasmet tesudarė iki nuošimčio (paklaidos ribose), kuomet pasaulinis vidurkis trigubai didesnis, o pvz. Lenkijos ~4 nuošimčiai. Rusijos BVP dalis, tenkantis vienam gyventojui, mažesnė nei Baltijos šalių, buvusių Rytų Europos valstybių (vadintų „socialistinėmis”), mokslininkas įvardijo, kad šis atotrūkis tik didės. Trys ketvirtadaliai rusų skursta, vidutinė klasė tesudaro penktadalį gyventojų skaičiaus, o tokia situacija sąlygoja visuotinį socialinį pasyvumą, nes dauguma tik rūpinasi kaip išgyventi. Socialinė nelygybė auga tiek tarp Rusijos regionų, tiek tarp socialinių klasių: Rusijos sostinėje vidutinis atlyginimas ~90 tūkst. rublių (~900 eurų), kuomet daugumoje regionų neviršija 30 tūkstančių. Trys ketvirtadaliai pajamų už regionuose išgaunamus išteklius pervedami sostinei, vietoje paliekant vos ketvirtadalį.
Socialinis atotrūkis rekordinis: 0,4 nuošimčio šeimų (t.y. ~200 tūkstančių šeimų) gauna >5 mln. rublių (t.y. ~50 tūkst. eurų) mėnesines pajamas. (Beje, pensijos Rusijos regionuose tesudaro 10-20 tūkstančių rublių, t.y. 100-200 eurų, kai mėnesinės komunalinės paslaugos kainuoja ~7-8 tūkst.). Šie 0,4 nuošimčio šeimų gauna 12 trilijonų pajamų, tačiau realūs progresiniai mokesčiai jiems netaikomi (kaip, beje, ir Lietuvoje). Milijardierių skaičius, padalintas iš BVP – ekonominis skaičiavimo principas – Rusijoje dukart didesnis nei JAV ar Vokietijoje, ir septyniskart viršija Lenkijos. Mokslininkas įvardijo tris globalias Rusijos nuosmukio priežastis. Pirmoji – investicijų nebuvimas (taigi, sankcijos vožtelėjo Rusijai). Investicijų apimtis ne tik pusantro karto menkesnė, nei ES, bet ir jų efektyvumas pusantro karto prastesnis, t.y. dirbama labai neefektyviai visuose lygiuose. Antroji Rusiją stekenanti priežastis – sisteminė korupcija visuose lygiuose: nuo 2011-ų kasmet buvo teisiama ~7 tūkst. korupcionierių, o 2022-ais – jau pusantro karto daugiau. Trečioji stigma – dukart mažesnė, nei ES šalyse, BVP dalis, tenkanti vieno piliečio kultūriniams, švietimo, sveikatos ir mokslo poreikiams.
Milžinišką žalą agresorės ūkiui daro ir nekvalifikuotų valdininkų diktatūra, įpainiojanti į begalinius reikalavimus ir pradedantį verslą, ir eilinį pilietį. Mokslas irgi suvažiavęs balon: nuo 1990-ų mokslinių darbuotojų skaičius sumažėjo triskart ir tik dešimtadalis aspirantų parengia disertacijas. Toks degradavimas neturėtų stebinti, nes aspiranto stipendija yra tik 8 tūkstančiai rublių (~80 eurų). Mirtingumas Rusijoje didesnis, nei bet kurioje Europos šalyje, ir net sovietinės Rusijos rodiklį viršija 200 tūkstančių mirčių, nors medicinos metodų pažanga akivaizdi (tik ne Rusijoje). Pandemijos metais mirčių padaugėjo dukart ar net triskart, nors Putinas teigė pandemiją įveikęs sėkmingai, bet mirtingumo rodikliai europinius viršijo tris kartus. Darbingų (16-64 metų) vyrų mirtingumo santykinis skaičius europinį viršija triskart, o moterų – dukart, ir šiuolaikinė Rusija yra 119 vietoj iš 187 šalių, pagal 33-is visuomenės sveikatingumo kriterijus (organizacijos „Lancet” duomenimis).
Akivaizdu, kad Rusijos ekonomika, versdama karo pramonę dirbti didžiuliais tempais ir pumpuodama jai pinigus, ima buksuoti. Visiškai kita, palankesnė Ukrainai situacija susiformuotų, jei Vakarų, o taip pat ir Lietuvos, gamintojai bei verslas iš tikrųjų paliktų Rusijos rinką. Antai, Kinijos gamintojo tiekiamomis detalėmis Maskvoje surenkamas automobilis „Moskvič” kainuoja dvigubai brangiau, nei kiniškasis analogas. Kledaro visiškai necinkuotu kėbulu, po poros metų virsiančio surūdijusiu kibiru, kaina senai viršijo 2 milijonus rublių (t.y. ~20 tūkstančių eurų), ir rusai jo nebeįperka, nes visos prekė jiems smarkiai pabrango pernai bei užpernai. Reikia tik, kad politikams pakaktų valios įteisinti atitinkamą žymėjimą prekių, tebegaminamų užsieniniam verslui priklausančiose gamyklose Rusijoje.
(Skelbiamas tekstas yra asmeninė autoriaus nuomonė, nebūtinai sutampanti su redakcijos.)
