“Šuo ir kariamas pripranta, o žmogus apskritai prie visko”, – filosofuojam, žvarbų žiemos vakarą sulindę į šiltutėlio vandens kubilą. Išties, tenka žmogeliui prisitaikyti prie laikmečio niuansų, kaip kadaise maniesiems seneliams nuolat teko laikyti ausį stačiai, kad stalininio įšalo metais nepavėžėtų tolėliau nuo Lietuvos. Užtat kaip žmonės džiaugėsi, kai imperijos tironas ištiesė kojas, ir režimas dešimtmečiui šiek tiek atleido cenzūros vadžias, o ir tremties perspektyva sumenko. Šįsyk ir mes bandysim vaizduote persikelti į chruščiovinio atlydžio laikmetį, pasidairyti po Vilniaus statybas, mintyse palygindami su šiandieniu miesto veidu, pasižvalgyti pokyčių. Dėl dažno Vilniaus valdžios sprendimo miestiečiams tenka ginčytis, o kartais ir smarkiai piktintis, tačiau kliaukimės taisykle, kad visos permainos turi išeiti į gerą. Bevaikščiodami praeityje, nepasikuklinsim užsukti į anuometes vilniečių poilsio ir laisvalaikio vietas, prisimindami jau aplankytus kampelius. Pasivalom batus, ir pirmyn! (Nuotraukoje viršuje: dairomės į panoramą, ir tolumoje matom jau iškilusį Mokslininkų namą, bet kitam Neries krante dar plyti pievos.)
Prie Žaliojo tilto (anuomet – I.Černiachovskio) transporto žiedo dar nėra, nes ir paties transporto ne kažin kiek. Raduškevičiaus pilaitė dar sveika, o vaizdo dešinėje matom vienaaukštį, ateityje turėsiantį užleisti vietą kompartijos CK garažams.
Perėję į kitą Neries krantą, dairomės į kylančius namus A.Vienuolio gatvėje, o krantinės link žvelgiančiame pastate įsikurs kino teatras “Planeta”.
“Amerikankė” jau baigta, o būsimas “Planetos” namas vis dar aptvertas statybine tvora, bet Nerį apspitusiems gausiems žvejams tai nė motais.
Kyla namai šalia Žvėryno tilto, kranai darbuojasi Respublikinės bibliotekos statyboje, o Jaunimo stadiono bei dviaukščio vietoj atsiras AT pastatas.
Prabėgo vos keli metai, ir 6-o dešimtmečio pabaigoje žinybinis namas Neries krantinėje jau baigtas, o prieš jį driekiasi pramonės įmonių tvora.
Du daugiabučiai namai nuotraukos dešinėje, stovėję šalia anuomečio Elektromechanikos technikumo, bus nugriauti, tiesiant tunelį po prospektu.
Toliau vaikštinėdami paneriu, aptinkame nesenai duris atvėrusį uždarą baseiną, kuriam nebus lemta sulaukti mūsų dienas – kris XXI a. pradžioje.
Permainos nepasigailės ir nesenai rekonstruoto stadiono, tad užsukime ir jį pasidomėti, kuris renginys vyksta: futbolo rungtynės ar Šokių diena?
Palypėję į kalnų parko kalvas grožėtis Ansamblių diena, kitoje Neries pusėje matome Pietų karinio miestelio pastatus – jų vietoj iškils Sporto rūmai.
A.Jakšto gatve (tiesa, ji dar Komunarų) pėdinam Centro link ir randam skverą, kuriame atsiras “revoliucionieriaus” Z.Angariečio skulptūra.
Paėjėję prospektu, atrandam Rusų dramos teatrą, imtą kapitaliai rekonstruoti dar sovietmečiu, bet išnykusį sovietmečio griūties verpetuose.
Dramos teatras neišnyks, ir bus sėkmingai rekonstruotas, o kiemo, iš kurio dairomės į pastatą, vietoje atsiras erdvi rekonstruoto teatro fojė.
Dirstelėję J.Basanavičiaus gatvės perspektyvon, centre išvysime spragą tarp namų, kurioje sovietmečiu iškils modernus pastatas su parduotuve.
Algirdo gatvės pradžioje stiebiasi vaikų darželis, kuriam bus lemta pabūti draudimo bendrovės “Drauda” buveine, o mūsų dienomis jo nebeliks.
Vieta netoliese šv.Kotrynos bažnyčios tuščia, nes S.Nėries vardo mokyklos priestatas Vilniaus gatvėje iškils vėliau, bet pati mokykla jau pastatyta.
Jaunimo sodo, ateity tapsiančio Bernardinų, pakrašty pūpso medinis šokių paviljonas – “sarajus” – išnyksiantis dar sovietmečiu.
Su Vilniumi ketiname atsisveikint geležinkelio stotyje, kurios dešinėje kyla karkasinis pastatas, o būsimos autobusų stoties vietoje įrengtas parkelis.
Šeštas dešimtmetis eina pabaigon, geležinkelio stoties aplinka jau susiformavusi, suvešėję medeliai parkelyje, kurį keis autobusų stotis.
Su 6-o dešimtmečio Vilniumi atsisveikinam prie naujutėlio Pedagoginio instituto, o apsilankyti praeityje mums talkino AIDŲ fotoarchyvas.
