Orai gerėja kasdien, tad gaudykime nušvitusios saulužės spindulius, ir smagiu žingsniu traukim Neries pakrantėmis nuo Pedagoginio tilto iki Liubarto. Pedagoginio tiltui duotas pavadinimas – “Tarybų” – po jo atidarymo 1979-aisiais niekaip neprilipo, nors tiek iki jo einanti gatvė, tiek netoliese esanti aikštė (dab. Nepriklausomybės) sovietmečiu irgi vadintos Tarybų vardais. Dabar tai Geležinio Vilko gatvė, bene labiausiai apkrauta sostinės magistralė, kurioje įvykus mažiausiai techninei avarijai, kamščiai sugriebia dalį miesto centro. Didelį rūpestį man, kaip šiek tiek išmanančiam statybos reikalus – apie tiltų statybą šiandien ir porinsiu – kelia tunelio po Gedimino prospektu būklė, kurio statybinės konstrukcijos akivaizdžiai vargsta ir silpsta. Na, o minėta gatvė buvo tiesta nuo žiedo ties Savanorių prospektu (beje, daugeliui bus įdomu sužinoti, kad jungtis tarp Minsko plento ir Lazdynų tilto suplanuota, bet neįgyvendinta dar sovietmečiu) iki pat Molėtų plento, kad “nukrauti” intensyvaus eismo vargintą, ir gyvenamaisiais namais apstatytą Savanorių prospektą.
