„Mokslininkų namas“, pastatytas pagal pokaryje iš Leningrado atvykusio architekto Džiovanio Rippos projektą, Vilniuje yra vienas ryškiausių socialistinio realizmo stiliaus, kuriam būdinga neoklasicistinė kompozicija ir dekoras, pavyzdžių. Socialinė namo istorija liudija aukštesnės klasės egzistavimą “beklasėje” komunistinėje visuomenėje. “Specializuotų Mokslo darbuotojų namų statybą Sovietų Sąjungoje reglamentavo vyriausybės nutarimas: sąjunginių respublikų sostinėse turėjo būti pastatyti tipiniai prabangių butų (4-6 kambarių, 160-190 kv. m.), turinčių darbo kabinetus ir bibliotekas, po du sanitarinius mazgus ir netgi kambarėlius tarnaitėms) namai sovietiniam režimui ištikiemiems mokslo, meno ir kultūros veikėjams. Šiame name buvo 50 tokių erdvių butų”. Šio namo vidaus apstatymas nebuvo projektuotas, tačiau išliko duomenų apie gana puošnų interjerą, pvz. karnizus bei rozetės šviestuvų įrengimo vietose). Būtent tokio pobūdžio interjerai, iš dalies tęsiantys prieškario tradicijas, po Stalino mirties buvo įvardyti kaip „miesčioniški” arba „mažosios buržuazijos” palikimas, su kuriuo buvo ypatingai stipriai pradėta kovoti po 1955 m. Namas įtrauktas į Kultūros paveldo registrą kaip socialistiniam realizmui būdingo architektūros stiliaus pavyzdys. Šiandien kviečiu Jus pasidairyti į namo statybos etapus, bei jo apylinkes po statybos darbų pabaigos: daugeliui vilniečių dar gyvenant po kelias šeimas komunaliniuose butuose, „lygesnieji už lygius“ jau turėjo aptvertą kiemą ir garažus, o šalia namo – ten, kur vėliau iškilo Miestų statybos projektavimo institutas – dar pūpsojo trobos.
