Opozicionierius putininė chunta tvarkingai veja lauk iš melo ir smurto imperijos, o sugebėjusi sučiupti į mirtiną glėbį – meistriškai žudo. Valstybingumo atkūrimo dieną – tai simboliška Lietuvai, nes patys esame sudėję galybę aukų ant laisvės aukuro – sužinojome apie Aleksejaus Navalno nužudymą. Sąmoningai nerašau „nudužymą”, o ne „mirtį”, nes įprastai 47-ių metų vyras nesiskundžia ne tik potencija, bet ir sveikata, net jei ir yra kalinamas. Šiame kontekste keistokai švelniai buvo pasielgta su bandžiusiu mesti pirštinę Putinui rinkimuose B.Nadeždinu: chunta įtartinai daug leido jam reikštis, kritikuoti Putino ir jo klikos sukeltą karą. Rodos, tokiam išsišokėliui kandidatui jau senai turėjo būti parūpintas „novičiok’as”…
Vieną kartą turime nustoti „polikorektiškai” posakius ir terminus „vynioti į vatą”: vadiname Putiną diktatoriumi, valdžios uzurpuotoju, agresoriumi, kai jis yra viso labo chuntos vadeiva – toks pat recidyvistas, kaip ir nusikalstamai gaujai vadovaujantis kraugeriškiausias, žiauriausias banditas. Putininė chunta nuo eilinės nusikalstamos gaujos skiriasi nusikaltimų masteliais: ne tik apvogė milžinišką šalį, apkvailino jos gyventojus, bet ir sukėlė didžiulį karą, tapusį baisia tragedija milijonams ukrainiečių. Taigi, putininė gauja turi visus chuntos bruožus, o jis pats – recidyvisto, nes gaujai visuomet vadovauja labiausiai patyręs, negailestingas, kraugeriškas, klastingiausias žudikas. Toks ir yra kruvinos kagėbistinės sistemos išauklėtas sūtrauka banditėlis.
Tačiau yra ir kita liūdnos žinios apie Aleksejaus Navalno lemtį pusė – putininė chunta BIJO. Ji bijo tiek netikėtai atsiradusių opozicionierių(?) B.Nadeždino ir J.Duncovos (pastarajai net nebuvo leista kandidatuoti į prezidento postą), ji kaipmat atsikeršija pasišakoti išdrįsusiam kariniam nusikaltėliui J.Prigožinui, ji griebiasi naikinti net įtaką opozicijai praradusį – įkalintą – A.Navalną. Ji bijo tiesos žodžio sklidimo, tad nevykėliškai bando surengti „kontraataką”, pasikviesdama apsakymų Karlsono personažo vertą T.Karlsoną, turėjusį porą valandų klausytis pseudoistorinių išmislų. Juoką kelia bandymas parodyti, kad visas pasaulis užgniaužęs kvapą stebėjo chuntos vaduko interviu, atseit surinkusį milijardą peržiūrų – niekam, net ir patiems rusams, neatrodo įdomūs ar įtikinami paistalai, kuriuos porą valandų gromulavo chuntos vadeiva.
Belieka klausimas, ar galų gale atsimerks „deržavos: gyventojų masė, kurios nei tauta, nei nacija vadinti neišeina. Gilion karą sukėlusios šalies nuodėmėn grimztanti putininė imperija kartu su savimi traukia pragaran ir savo gyventojus, išsižadėjusius svarbiausio krikščionių bruožo – atgailos. Na, o Aleksejaus Navalno mirtis tik dar sykį primins diktatoriaus nurodymu nužudyto kito opozicionieriaus – toliaregiškojo B.Nemcovo – žūtį. Vilsimės, kad Lietuvos aktyviai globojama Rusijos opozicija galop susitelks aršesnei kovai su grobikiška, apsivogusia, žudikiška Putino chunta – šiandienio pasaulio kraujuojančia votimi.
