Nustebsite sužinoję, kad vieną Romos senovės pažibų – imeratoriaus Karakalos baigtą statyti pirčių kompleksą – jau esate matę. Buvau matęs jas ir aš, nes 1990-ų liepos 7-ą jame vyko trijų garsiųjų tenorų – Chose Karero, Plačido Domingo ir Lučiano Pavaročio – pirmasis bendras koncertas. Kiekvienas scenos grandas norėjo būti „numero uno” („numeris vienas”, it.), tad vadybininkams prireikė kolosalaus darbo, norint apšlifuoti ambicijas, ir įtikinti koncertuoti drauge. Koncertą, beje, rasite Youtube platformoje, įsivedę paieškos žodžius „Three tenors from Caracalla to the world”. Nor praėjo jau trečdalis amžiaus, bet genialių tenorų balsai tebežadi kaip ir kitados. Į koncertą jus šįkart nepasikviesiu, nes eisime nuo Koliziejaus pro Circus Maximus (irgi labai įspūdinga), ir praėję pastarąjį objektą, suksime kairėn link Karakalos pirčių.
Romoje istorinių pastatų aibė, tad tenka atsirinkti, kuriuos lankyti, kuriuos palikti kitam kartui, bet Karakalos pirtys turėtų būti jūsų maršrute jau pirmo pasilankymo Italijos sostinėje metu. Kodėl? Tuoj papasakosiu. Karakalos pirtys buvo pastatytos maždaug 216 m., kad romėnai galėtų sveikatintis ir bendrauti. Pirtys buvo atidarytos „Antonino pirčių“ pavadinimu, ir yra vienas didžiausių bei geriausiai išlikusių senovinių terminių pirčių pavyzdžių. Jos buvo pastatytos imperatoriaus Karakalos, ir yra tipiškos imperatoriškųjų kurortų stačiakampės formos. Kompleksas buvo ne tik vieta maudytis, sportuoti ir rūpintis sveikata, bet ir studijų bei poilsio vieta. Abiejose centrinio korpuso pusėse yra daugybė aplinkų, kurios yra šiluminės stoties dalis: „Caldarium“, „Tepidarium“, „Frigidarium“ ir „Natatio“. Pastatas buvo šildomas hipokaustu – anglimi ir mediena po žeme kūrenama sistema, skirta šildyti vandenį, tiekiamą iš tam skirto akveduko. Pirtys buvo nemokamos ir atviros visuomenei.
Karakalos pirtys yra vienas iš nedaugelio atvejų, kai buvo galima iš dalies atkurti originalią dekoratyvinę apdailą. Rasti rašytiniai liudijimai byloja apie didžiules kolonas ir marmuro grindinius su rytietiškomis spalvomis, stiklo pastos ir marmuro mozaikas ant sienų, ištapytus tinkus ir šimtais statulų bei milžiniškų grupių dekoruotas vietas sienų nišose. Vandens tiekimui buvo sukurta speciali Acqua Marcia pagrindinio akveduko Acqua Antoniana atšaka, terminės pirtys buvo keletą kartų restauruotos ir veikė iki 537 metų, t.y. ilgiau nei tris šimtmečius.
Šiuo metu Karakalos terminėse pirtyse galime pamatyti kitas zonas, esančias aplink dvi sporto sales. Nors čia tik mūrinės sienos ir dideli griūvantys skliautai, išlikę elementai, kurie prieš šimtmečius suteikė šioms pirtims puošnumo. Nepaisant bėgančio laiko ir plėšikavimo, pastato grindys išliko ir nemaža dalis sienų, sudarusių atitvarą. Karakalos terminės pirtys buvo pati prabangiausia senovėje pastatyta struktūra. Jos buvo padengtos marmuru ir papuoštos meno kūriniais. Vėliau jas pranoko Diokleciano pirtys, nors, nepaisant savo dydžio, jos nesugebėjo prilygti savo puošnumu Karakalos statiniui.
Kai kurie didžiuliai kubilai ar marmurinės vonios, kurie buvo rasti karštosiose versmėse, buvo nuvežti į miesto centrą, kad taptų fontanais. Vienas iš jų šiuo metu yra Piazza Farnese Romoje. Lygiai taip pat buvo perkeltos skulptūros, viena garsiausių – Toro Farmesio grupė, kuri šiuo metu yra Neapolio archeologijos muziejuje. Karakalos terminės pirtys buvo stačiakampio formos pastatas, kurio plotas siekė apie 15 hektarų. Patekimas į pagrindinį pastatą buvo per 4 dideles arkas, o jo perimetras buvo aptvertas didele siena, kurios viduje buvo sodai ir ūkiniai pirčių pastatai.
Žinant pirčių komplekso archajiškumą, jos yra puikus architektūrinis pavyzdys, turėjęs efektyvią vandens tiekimo sistemą, šildymą ir kanalizaciją. Didelės malkomis kūrenamos krosnys šildydavo ne tik vandenį, bet ir vonios grindis bei sienas. Karakalos pirtys yra vienas geriausių romėniško laikotarpio terminių pirčių pavyzdžių, kurias galima aplankyti užsisakius įėjimą internetu. Kartu su bilietu galima gauti audiogidą, kad apsilankymo metu praplėstumėte savo žinias bei akiratį. Beje, pirtis aptarnavo net pustrečio tūkstančio žmonių, gyvenusių patalpose, juosiančiose Karakalos pirčių kompleksą.
Toliau svečiuotis imperatoriaus Karakalos pirčių komplekse vadinuosi AIDŲ prenumeratorius, o kitus kviečiu prenumeruoti.
