Manosios kuklios lenkų kalbos žinios, ir dar kuklesni komunikavimo sugebėjimai atsipirko su kaupu, tad Krokuvoje sugebėjau šiek-tiek susikalbėti lenkiškai muziejuose ir kavinėse buvo įvertintos ypač palankiai, o su jaunimu mikliai susišnekėjom angliškai. Pora šnairesnių žvilgsnių į lietuvaičius šmėkštelėjo tik vyresniosios lenkų kartos akyse, bet sugebėjau pavaizduoti jų nepastebėjęs. Puikiai sekėsi ir Vavelio kasose, kur lankytinų objektų tiek daug, kad būtina pasitarti su komunikabiliomis kasininkėmis. Rugpjūčio mėnesį minios turistų šturmuoja bemaž dvidešimtį karališkosios pilies įdomybių, ir kiekvienai reikia turėti bilietuką, o štai popiežiaus Jono Pauliaus antrojo muziejun, esančiam tiesiai prieš įėjimą į Vavelio katedrą, jokio bilieto nereikia, nors objektas tikrai vertas pagyrų. Apskritai, lenkai pavyzdiniai stengiasi puoselėti popiežiaus-lenko atminimą, ar tai būtų laikotarpis, kai jis dar kunigavo, ar jo tarnystės vyskupu ir net kardinolu metai – pamenate mūsiškį apsilankymą Karolio Voitylos kukliuose namuose?
Taigi einame gerą šimtą žingsnių šimtamete Kanonicza gatvele link Vavelio rūmų, ir kylam kalvon link artimesnio senamiesčiui įėjimo į Vavelio teritoriją. Kokių tik turistų čia nesama! Ir apsimuturiojusių hidžabais apkūnių arabių, ir žydų ortodoksų plačiabriaunėmis skrybėlėmis bei ilgais garbiniuotais plaukais, ir gotus nevykusiai imituojančio žalio jaunimėlio! Ropščiamės viršun ir mes, stengdamiesi ištaikyti laisvesnę akimirką rūmų nuotraukoms. Nesunku atspėti, kad Vavelio katedroje atrasime tvankią minios turistų prikvėpuotą atmosferą, tad už pilies vartų geriau suksim dešinėn – į popiežiaus muziejų, kuriame sočiai rasime ir bažnytinio meno vertybių. Užlipam laiptais link muziejaus durų, ir metam žvilgsnį į katedros bokštus.
Esu kaltas, esu kaltas, esu labai kaltas, kad iki šiol nepasivadinau jus į vilniškį Bažnytinio paveldo muziejų, kad galėtume bent probėkšmiais palyginti mūsiškę ir Vavelyje esančią religinio meno ekspozicijas, bet šis reikalas pataisomas, tad jau per Velykas keliausim į šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią šv. Onos ir Bernardinų šventovių kaimynystėje, ir pasidyvysim į mūsiškių muziejininkų išpuoselėtą ekspoziciją. Na, o dabar laikas į svečius pas Jo Šventenybę Joną Paulių.
Toliau keliauti kviečiu ištikimuosius AIDŲ prenumeratorius – ačiū jiems! – o kitus raginu skirti porą eurų savišvietai ir akiračio plėtrai, prenumeruojant.
