Žavioji Viktorija saulės ir vėjo glostomoje Gozo saloje

Nors Maltos negailintis vėjas pūtė it pamišęs, nuo Citadelės sienų sužavėti dairėmės į Gozo salos centre įsikūrusią Viktoriją (Victoria, maltiečių dar vadinama Rabat). Smagu, kad jau keliavote kartu su mumis į kelias Gozo įžymybes: Ta’ Pinu baziliką, Ta Kota malūną, priešistorinę Džgantijos šventyklą ir Citadelę, iš kurios dabar dairomės. Atėjo laikas siaura ir stačia gatvele leistis į Viktorijos centrą, pirma išgėrus kavos gatvelės pašonėje prigludusioje kavinukėje. Prisėdę prie staliuko lauke, nustebę stebėjome turistinį traukinuką, gana žvaliai besileidžiantį nuo Citadelės link Nepriklausomybės aikštės – gatvelė stati, oi kokia stati! Bet pirma darsyk pasidairykim iš Citadelės į Viktoriją, gaudžiant sekmadienio pamaldų varpams.

Maltoje, Gozo salos centre įsikūrusi Viktorija atrodo žaviai saulėtą dieną, dairantis nuo galingų Citadelės bokštų.

Maltos panoramos – tikri gardėsiai fotografijos gerbėjams, ne išimtis ir Viktorijos vaizdai, vėjui skraidinant debesų pulkus.

Iš tolo pajutome sodrų kavos kvapą, sklindantį iš kavinukės – antai, jos iškaba kiek aukštėliau, dešinėje.

Nupėdinę Nepriklausomybės aikštėn, dyvijomės net keliomis skulptūromis – jų Maltoje aibės, o ir turizmo informacijos centrą mikliai susiradome.

Mūsų iškyla būtų nepilnavertė, jei nepasidomėtume Viktorijos ir Gozo salos praeitimi. Gozo buvo apgyvendinta nuo 5000 m. pr. Kr., kai ūkininkai iš netoliese esančios Sicilijos perplaukė jūrą ir pateko į salą. Dėl to, kad abiejose vietose buvo rasta panaši keramika, buvo manoma, kad pirmieji kolonistai buvo būtent iš Agrigento srities; tačiau šiuo metu tiksliai nežinoma, iš kur Sicilijoje buvo kilę ūkininkai. Manoma, kad jie pirmiausia gyveno urvuose dabartinio San Lorenzo pakraštyje. Gozas buvo svarbi kultūros evoliucijos vieta, o neolito laikotarpiu buvo statomos Džgantijos šventyklos; jos yra vienos seniausių pasaulyje laisvai stovinčių religinių statinių. Šventyklos pavadinimas maltiečių kalba reiškia „priklausymą milžinams“, nes maltiečių ir goziečių tautosakoje pasakojama, kad šventyklas pastatė milžinai. Kita svarbi maltiečių archeologinė vietovė Gozo saloje, datuojama neolito laikotarpiu, yra Xagħra (lankėme ten esantį Ta Kola malūną) akmens ratas. Be to, vietinė tradicija ir kai kurie senovės graikų istorikai (ypač Euhemeras ir Callimachas) teigia, kad Gozo yra Homero sala, vadinama Ogigia, nimfos Kalipso namais. Diodoras Siculus rašo, kad saloje buvo daugybė uostų.

Šalia Nepriklausomybės aikštės ir Respublikos gatvės atrandame įdomų istorinį pastatą, šiandieną tarnaujantį visuomeniniams tikslams.

Gozą užėmė kartaginiečiai, kurie salose pastatė šventyklą Astartei. Kažkuriuo metu jis greičiausiai atiteko graikams, sprendžiant pagal saloje rastas vietines monetas su graikišku užrašu ΓΑΥΛΙΤΩΝ. Tikėtina, kad apie 218 m. pr. Kr. Gozą aneksavo Roma ir 1-ame amžiuje prieš Kristų kaldino savo bronzines monetas. Juose pavaizduota Astartės galva su pusmėnulio averse, karys, žvaigždė ir įrašas Gaulitōn (gr. ΓΑΥΛΙΤΩΝ) reverse. 1551 m. liepą osmanai, vadovaujami Sinan Pašos ir Draguto, įsiveržė į Gozą ir jį nusiaubė, pavergdami didžiąją dalį jo 5000 gyventojų, atvesdami juos į Tarhuna Wa Msalata Libijoje. Gozo salą 1565–1580 m. iš naujo apgyvendino maltiečiai, kuriuos valdė Maltos riteriai. Gozo istorija yra smarkiai susijusi su Malta, nes visais laikais Gozą valdė maltiečiai. Trumpa išimtis buvo po to, kai prancūzų garnizonai pasidavė britams, vadovaujami kapitono Aleksandro Ballo 1798 m. spalio 28 d. per sukilimą prieš prancūzų pajėgas, Napoleonui užkariavus Maltą. Tada Gozas turėjo trumpą autonomijos laikotarpį, kol 1800 m. rugsėjo 4 d. Prancūzijos garnizonas Valetoje pasidavė. Tą dieną Malta ir Gozas tapo Britanijos protektoratu, o 1813 m. tapo britų karūnos kolonija.

Kitoje Respublikos gatvės pusėje dar viena kavinukė, rikiuojasi staliukai bei kėdės ir Nepriklausomybės aikštėje, šalia mindžikuoja laukiantys taksistai.

Viktorijos apylinkės, esančios ant kalvų netoli salos centro, buvo apgyvendintos nuo neolito laikų. Viktorijos vardą suteikė Didžiosios Britanijos vyriausybė 1887 m. birželio 10 d. Auksinio karalienės Viktorijos jubiliejaus proga. Tačiau daugelis goziečių, daugiausia vyresnio amžiaus, vis dar vadina miestą Rabato vardu. Paprastai jis vadinamas Rabatu Goze, kad atskirti jį nuo Rabato miesto didžiojoje Maltos saloje. Viktorijoje švenčiamos penkios šventės, dvi pagrindinės – šv. Jurgio ir Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė. Šv. Marijai skirta šventė, skirta jos katedroje, esančioje visoje saloje dominuojančios Citadelės centre, švenčiama rugpjūčio 15 d. Kitas skirtas Šv. Jurgiui, Gozo globėjui, švenčiamam liepos 3 sekmadienį Šv. Jurgio bazilikoje. Šv. Pranciškaus bažnyčioje vyksta Nekaltojo Prasidėjimo šventė, kurią kiekvienais metais gruodžio 8 d. surengia vienuoliai pranciškonai.

Dažname Maltos mieste siauros gatvelės nuo jūros ropščiasi kalvon, ne išimtis ir Viktorija.

Viktorijos širdyje yra Cittadella (Citadelė), anksčiau vadinta “il Castello”, kuri buvo salos veiklos centras nuo, tikėtina, neolito laikų, tačiau žinoma, kad ji pirmą kartą buvo įtvirtinta bronzos amžiuje. Vėliau ją įtvirtino sukūrė finikiečiai, o romėnų laikais jis tapo sudėtingu Akropoliu. Šiaurinė Citadelės pusė datuojama aragoniečių viešpatavimo laikotarpiu. Pietinis flangas su vaizdu į Viktoriją buvo perstatytas Šv. Jono riteriams, būtent tarp 1599 ir 1603 m., kai 1551 m. į miestą įsiveržė osmanai. Didžiulės gynybinės akmeninės įtvirtinimų sienos iškyla virš miesto ir jas pastatė riteriai, siekę apsaugoti kaimo bendruomenes nuo siautėjančių korsarų, bandančių paimti vergus, ir grasinančias įsiveržti į musulmonų pajėgas, kovojusias su krikščionybe.

Metę žvilgsnį į netoliese besistiebiančią Ta’ Savina bažnytėlę, trauksim į restoranėliais turtingą šv. Jurgio aikštę ir siaurutėles senamiesčio gatveles.