Nejučiomis bėga mūsų laikas kelionėms svečiose šalyse, tad ir nepastebėjom, kad lankydamiesi maltiečių įdomybėse jau nesyk pabuvojome itin gaivių Viduržemio jūros vėjų apkabintame Magrro uoste – Gozo salos vartuose į pasaulį. Atėjo laikas mums pasidairyti uoste ir jo apylinkėse, susižinoti istorines peripetijas. Pavadinimas Mgarr galėjo kilti iš arabiško žodžio „mgar”, reiškiančio „uostas”. Mgarro miestelis išaugo aplink negilų uostą, į kurį keltai plaukė nuo pat 1241 metų. Nors teritorija aplink uostą buvo plėtojama vėlesniais šimtmečiais, pats uostas buvo menkai plečiamas iki 1841 metų, kai buvo pastatytas molas, suteikiantis daugiau prieglobsčio. Šis molas buvo kelis kartus sustiprintas ir padidintas iki 1906 metų. Didesnis molas buvo pastatytas 1929–1935 m., o dar du – 1969 metais: užbaigus darbus, uosto plotas buvo išplėstas iki 121 tūkstančio kvadratinių metrų. XXI amžiaus pradžioje keltų terminalas buvo rekonstruotas: darbai prasidėjo 2001 m. ir truko septynerius metus, o terminalas buvo atidarytas 2008 m. vasarį. Šiuo metu uosto pajėgumai yra ~600 keleivių ir ~200 automobilių. Naujojo uosto dizainas buvo pakeistas statybos proceso metu, siekiant sumažinti vizualinį jo poveikį aplinkiniam kraštovaizdžiui. Mgarras yra didžiausias žvejų miestelis Gozo saloje, be keltų terminalo, miestelyje yra ir jachtų prieplauka. Mgarrą kadaise saugojo Chambray fortas, pastatytas 1749 m. šv. Jono ordino riterių. Kviečiu pasidairyti Mgarro uoste.
Prenumeratorius kviečiu į vaizdo įrašų zoną, o kitus raginu nepagailėti poros eurų pažinimo malonumui.
